Visą sezoną su „Žalgiriu“ apylygiai kovojęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ subyrėjo svarbiausiose sezono stadijoje. Nors du kartus sostinės žaidėjai turėjo realius šansus iškovoti pergalę, tačiau šia proga pasinaudoti nesugebėjo.
Buvęs krepšininkas, treneris ir dabartinis Seimo narys Sergejus Jovaiša mano, kad serija galėjo pasisukti į bet kurią pusę, tačiau galiausiai avantiūriška „Žalgirio“ taktika pasiteisino.
„Svarbiausias „Žalgirio“ pergalės akcentas – avantiūriška gynyba, kuria buvo siekiama išjungti iš žaidimo vilniečių snaiperius, bet nelabai žiūrėti, kiek bus sumesta taškų iš baudos aikštelės. Nors Antanas Kavaliauskas ir žaidė gerai, bet vienas jis neištemptų serijos. Ši taktika pasiteisino su kaupu“, – pagrindinį pergalės raktą išskiria S. Jovaiša.
„Nebuvo ryškios nei vienos pusės persvaros. „Lietuvos rytas“ turėjo daug šansų laimėti ir ne vienerias rungtynes. Pritrūko smulkių detalių ir išpildymo. Galima kalbėti ir apie fizinį pasirengimą, nes „Žalgiris“ atrodė fiziškai pajėgesnis ir naudojo daug kontaktinio krepšinio, stengėsi dominuoti jėga ir „Lietuvos rytas“ daugeliu atvejų tuo neatsakė. „Žalgiris“ parodė silpnų vietų, bet vilniečiai tuo nepasinaudojo“, – pritarė ir T. Pačėsas.
Per 51-ias LKL rungtynes, įskaitant ir finalo seriją, vilniečiai vidutiniškai rinkdavo po 88,7 taško. Finale prieš „Žalgirį“ šis skaičius sumenko iki 68,2. Dar įspūdingiau atrodo faktas, kad 70 taškų ribą vilniečiai finale peržengė vos kartą – tada, kai jau nebeliko nieko kito, kaip desperatiškai gelbėtis.
Viso sezono metu varžovus į neviltį tritaškių salvėmis varę „Lietuvos ryto“ snaiperiai finale priminė tik savo šešėlį. Reguliariajame sezone vilniečiai LKL tritaškius metė 38,3 procentų taiklumu, tačiau prieš „Žalgirį“ tikslą pasiekė vos 16 metimų iš 69 (23,2 proc.).
„Žalgiriečiai privertė žaisti „Lietuvos rytui“ nepalankų krepšinį. „Žalgiris“ visą laiką norėjo, kad vilniečiai žaistų penki prieš penkis, disciplinuotai grįždavo į gynybą ir priversdavo žaisti pozicinį žaidimą. „Lietuvos rytas“ nebuvo pratęs prie to, nes visą sezoną žaidė visiškai kitaip“, – subyrėjusio vilniečių puolimo priežastį įvardijo T. Pačėsas.
Nepastebėti liko ir vilniečių lyderiai – Martynas Gecevičius, Gediminas Orelikas, Adas Juškevičius. Kartu jie per ketverias rungtynes pelnė 54 taškus. Žalgirietis Artūras Milaknis vienas sugebėjo pelnyti daugiau – 57. T.Pačėsas niekaip nesupranta, kodėl „Žalgirio“ snaiperiui buvo suteikta tiek laisvės.
„Žinant, kad A.Milaknis buvo geroje sportinėje formoje ir leisti išmesti tiek laisvų metimų... Šią naktį žiūrėjau NBA finalą – Mathew Dellavedova, net kai Stephenas Curry buvo be kamuolio, labai toli nuo krepšio, neatsitraukdavo nuo jo ir neleisdavo priimti kamuolio. Kodėl reikėjo trauktis nuo Milaknio? Jis buvo milžiniška jėga“, – stebisi treneris.
S. Jovaiša neskuba kaltinti vien vilniečių žaidėjų, kurie svarbiausioje sezono stadijoje atrodė išsikvėpę ir netekę motyvacijos.
„Susidūrę su „Žalgirio“ gynyba vilniečiai, nors ir bandė dar kabintis, tačiau nuleido rankas. Čia tas pats, kas su kūju daužyti Puntuko akmenį - nėra jokios naudos. Kad ir kiek dejavo vilniečių treneris Marcelo Nicola, kad jo žaidėjai nepakankamai atsiduoda rungtynėms, jų kaltinti negalima. Kai matomas beviltiškumas pasirenkant neteisingą taktiką, tie žaidėjai, kurie turi pildyti trenerio užduotis, viduje tiesiog netiki tuo, ką daro. Reikėjo galvoti, kaip sudaryti sąlygas žaidėjams surengti logišką ataką, nes paruošti deriniai prieš „Žalgirio“ gynybą neveikė. M. Nicola visiškai nemokėjo pakeisti rungtynių eigos pasitelkdamas kažkokių naujovių“, – pabrėžė S.Jovaiša.
Jis juokavo, kad vien už laimėta strategų kovą „Žalgiriui“ būtų galima skirti penktąją pergalę serijoje.
Šį sezoną Alytaus „Dzūkijos“ klubo direktoriaus pareigas užėmęs T.Pačėsas taip stipriai vilniečių stratego nekritikavo, tačiau pripažino, kad į įvykius aikštėje buvo reaguota prastai. Jis taip pat pastebėjo, kad „Lietuvos rytas“ tikrai nenusileido „Žalgiriui“ pagal komandos komplektaciją.
„M.Nicola stengėsi, ieškojo variantų, bet apsunkindami „Žalgirio“ žaidimą vilniečiai neišsprendė savų problemų puolime. „Žalgirio“ treneriai tiesiog „apžaidė“ M.Nicolą. G.Krapikas ir Š.Jasikevičius ryškiai valdė komandą ir žaidė disciplinuotai. Matėsi, kad visi žaidėjai klausė ir vykdė nurodymus.
Lyginant pagal pozicijas, nemanau, kad „Lietuvos rytas“ nusileido kauniečiams. Aišku, „Žalgiris“ kiekvienoje pozicijoje turėjo išreikštus lyderius, o visi kiti žaidėjai buvo jauni, duodantys pagalbą ir žaidžiantys disciplinuotai pagal schemas, ko pritrūko kitoje pusėje“, – discipliną išskyrė T. Pačėsas.
Atskiros S. Jovaišos kritikos sulaukė ir vilniečių legionieriai, komandoje vietos neradę visą sezoną.
„Jų žaidimas priminė nesusipratėlių blaškymąsi. Vienose rungtynėse buvo geresnių Traviso Leslie ar Billy Barono pasirodymų, bet tai buvo individualios pastangos. Jie nepritapo prie komandinio ekipos žaidimo, kurio ardytojas buvo „Žalgirio“ trenerių štabas“, – išskyrė specialistas.
Žvelgdamas į čempionų pusę, S. Jovaiša pripažįsta, kad „Žalgiris“ taip pat nenustebino – žaidė sau įprastą žaidimą, kurio variklis buvo Jamesas Andersonas.
„Žalgirio“ dvasia nugalėjo ir tai, kad jie turi J. Andersoną. Jei nebūtų jo, kažin kaip būtų pasibaigę kai kurios Eurolygos ar LKL kovos“, – amerikiečio indėlį įvertino buvęs kauniečių žaidėjas.
Nepaisant pagyrų J. Andersonui, patyręs specialistas naudingiausio žaidėjo prizą paliktų Lietuvoje ir atiduotų jį A. Milakniui.
„Jeigu užmerktume akis į kai kuriuos gynybos trūkumus, prizą atiduočiau A. Milakniui. Jis pataikė ir kelis svarbius metimus ir laikė įtampoje varžovų gynybą bei buvo stabilus visose rungtynėse“, – A. Milaknį, kurį mato ir Lietuvos rinktinės planuose, gyrė S. Jovaiša.
T.Pačėsas prizą atiduotų J. Andersonui. Jeigu būti atskiri prizai metikams ir gynybos ramsčiams, jų nusipelnytų A. Milaknis ir Robertas Javtokas.
