Tarp užsienio klubuose dirbusių Lietuvos krepšinio specialistų jau ne pirmą sezoną labiausiai pastebimas buvo Rimas Kurtinaitis. Jo vadovaujama „Chimki“ komanda šiais metais iškovojo Europos taurę ir laimėjo Jungtinės lygos sidabrą.
Kęstutis Kemzūra ir Robertas Kuncaitis tapo Čekijos, Ramūnas Butautas – Kazachstano, Andrius Jurkūnas – Vengrijos čempionu. Sidabro arba bronzos medalius kitų šalių pirmenybėse iškovojo Audrius Prakuraitis (Rumunijoje), Valdemaras Chomičius (Ukrainoje), Donaldas Kairys (Lenkijoje) ir Paulius Juodis (Estijoje). Tiesa, R.Kuncaitis, A.Jurkūnas ir P.Juodis dirbo trenerio padėjėjo pareigose.
Europos taurės ekspertas
R.Kurtinaitis tapo tikru Europos taurės turnyro ekspertu. Jo vadovaujamos komandos antrąjį pagal svarbą žemyno prizą iškovojo jau trečią kartą. Prie titulų, laimėtų 2009 metais su Vilniaus „Lietuvos rytu“ ir 2012 metais su „Chimki“ klubu, olimpinis čempionas šį sezoną pridėjo dar vieną, kurio link vėl žygiavo su Chimkų krepšininkais. Nors „Chimki“ nuo sezono vidurio užgriuvo traumų lavina, R.Kurtinaičio auklėtiniai tvirtai įveikė visą Europos taurės distanciją, o finale Las Palmaso „Herbalife“ klubą sutriuškino net 91:66 ir 83:64. Ši pergalė garantavo Chimkų komandai kelialapį į kito sezono Eurolygos turnyrą.
Deja, jėgų paskutiniams mačams Jungtinėje lygoje nebeužteko. Nors „Chimki“ per didžiausius vargus prasibrovė ir į šio turnyro finalą, lemiamoje serijoje nė sykio neįveikė čempionu tapusio Maskvos CSKA klubo.
Blausus paskutinis akordas pakilios nuotaikos nesugadino. „Sezonas mums buvo geras, – po paskutiniųjų rungtynių tvirtino R.Kurtinaitis. – Laimėjome Europos taurę, užėmėme antrąją vietą Jungtinėje lygoje, kurioje žaidė daug stiprių komandų. Dabar reikia pailsėti ir grįžti į tikrovę, o paskui galvosime apie ateitį. Kai kurias pozicijas reikia stiprinti, bet apie tai svarstysime vėliau“.
Skirtingi čempionų likimai
Nacionaliniais čempionais šiais metais tapo du buvę Lietuvos rinktinės strategai K.Kemzūra ir R.Butautas. Tačiau jų darbas buvo įvertintas nevienodai.
Laimėti auksą šalies pirmenybėse tiek Nimburko ČEZ treneriui K.Kemzūrai, tiek „Astana“ treneriui R.Butautui nebuvo sudėtinga – jų klubai Čekijos ir Kazachstano lygose neturi lygiaverčių varžovų.
Todėl krepšinio specialistų darbas buvo vertinamas pagal rezultatus tarptautiniuose turnyruose. O juose K.Kemzūra neturėjo kuo pasigirti: Jungtinėje lygoje Čekijos čempionai užėmė vos 14-ąją vietą tarp 16 komandų, o iš Europos taurės turnyro pasitraukė antrajame etape. Šie rezultatai netenkino Nimburko klubo vadovų, todėl sutartys su K.Kemzūra ir jo padėjėju R.Kuncaičiu nebuvo pratęstos.
Tuo tarpu „Astana“ vadovai R.Butautui parašė aukščiausią pažymį. Lietuvis tik vasario pradžioje perėmė komandą iš serbo Aleksandaro Trifunovičiaus ir iš kone beviltiškos situacijos pakėlė ją į Jungtinės lygos atkrintamąsias varžybas. Tiesa, ketvirtfinalyje Kazachstano klubas nepasipriešino CSKA ekipai, bet nerealių užduočių R.Butautui niekas nekėlė.
Vos pasibaigus sezonui „Astana“ ir R.Butautas sukirto rankomis dėl naujos sutarties.
Vidutiniokus pavertė prizininkais
Gerų rezultatų užsienio lygose pasiekė dar du sezono viduryje dirbti pradėję lietuviai treneriai. A.Prakuraitis su Tyrgu Murešo „Mureš“ klubu iškovojo Rumunijos lygos sidabrą, o D.Kairys su Slupsko „Czarni“ – Lenkijos lygos bronzą.
Kai šių metų vasarį A.Prakuraitis grįžo į Rumuniją ir stojo prie „Mureš“ vairo, ši komanda buvo įstrigusi lentelės viduryje ir kovojo dėl vietos atkrintamosiose varžybose. Lietuviui pavyko pakelti Tyrgu Murešo ekipą į šeštąją poziciją, bet tai buvo tik jo žygdarbių pradžia.
Atkrintamosiose varžybose „Mureš“, kuriai atstovavo Vaidotas Pečiukas, neturėdama aikštės pranašumo laimėjo ketvirtfinalio bei pusfinalio serijas ir tik finale nusileido Ploješčio „Asesoft“ klubui.
„Mureš“ šiais metais pateko ir į Rumunijos taurės finalą, bet jame po pratęsimo pralaimėjo „Timišoara“ komandai. Praėjusių metų gruodį „Czarni“ vadovauti pradėjęs D.Kairys padėjo naujai komandai priartėti prie Lenkijos lygos lyderių ir reguliariajame sezone užimti ketvirtąją vietą. Atkrintamųjų varžybų pusfinalyje Slupsko krepšininkai, tarp kurių buvo Mantas Česnauskis, patampė nervus čempionės vardą gynusiai Zgoželeco „Turow“ ekipai. Patekti į finalą visgi nepavyko, bet paskui „Czarni“ laimėjo mūšį dėl bronzos ir gavo neblogą paguodos prizą.
Visiškai priešingai sezonas Lenkijoje susiklostė Sopoto „Trefl“ komandą treniravusiam Dariui Maskoliūnui. „Trefl“ sudėtis buvo neprastesnė negu „Czarni“, tačiau ji pasimetė tarp vidutiniokių ir vasario viduryje Sopoto klubo vadovai atsisakė D.Maskoliūno paslaugų.
Iškovojo pirmuosius medalius
Nors sezoną baigė pralaimėjimu, Ukrainos lygoje pasiektais rezultatais labai džiaugėsi V.Chomičius ir jo treniruojami Dniepropetrovsko „Dnipro“ krepšininkai. „Dnipro“ pirmą kartą iškovojo šalies pirmenybių sidabro medalius.
Dniepropetrovsko komanda reguliariajame sezone finišavo trečia, bet pusfinalio serijoje įveikė aiškią favoritę Kijevo „Budivelnyk“ ekipą. Tik finale V.Chomičiaus auklėtinius sustabdė per visą čempionatą nė vieno mačo nepralaimėjęs Južno „Chimik“ klubas.
„Dnipro“ žaidė ir Ukrainos taurės finale, bet jame pripažino „Budivelnyk“ pranašumą.
Estijos lygoje taip pat pirmą kartą tarp prizininkų pateko Raplos „Tyco“ klubas, kuriame trenerio Aivaro Kuusmos padėjėju dirbo P.Juodis. Raplos komanda laimėjo bronzos apdovanojimus.
Trenerio padėjėjo pareigas ėjo ir A.Jurkūnas. Jis Solnoko „Olaj“ klube talkino serbui Draganui Aleksičiui. „Olaj“ buvo aiškiai stipriausias Vengrijos varžybose ir laimėjo abu prizus: pirmenybių auksą ir šalies taurę.
