Dabar jam ir vėl reikės keistis. Atgal.
„Jeigu nori būti NBA elito žaidėju“, – pridūrė krepšinio specialistas Rūtenis Paulauskas.
Neseniai „Toronto Raptors“ trenerio Dwane'o Casey ištarti žodžiai ir NBA finalo serijos realijos paskatino diskusijas apie 213 cm ūgio ir 116 kg svorio J.Valančiūno poziciją stipriausioje krepšinio lygoje. Nors J.Valančiūnas už Atlanto sparčiai tobulėja, trenerių žvilgsniai kliūva kitur.
Svoris pernelyg riboja
„Centimetruose jau nebėra to didelio pranašumo“, – į pasaulio krepšinio realijas reagavo ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas Arvydas Gronskis. Nei jo, nei R.Paulausko nestebina D.Casey išsakyti žodžiai: „Tradicinių „centrų“ dienos praėjo.“
Krepšinis keičiasi, ir atletiškumas jame užima vis svarbesnę vietą. Paskutiniu garsiausiu to įrodymu tapo NBA finalo serija, kur čempionu tapęs „Golden State Warriors“ treneris Steve'as Kerras mieliau rinkosi mobilų mažesnių krepšininkų penketą. Ne daug atsiliko ir Davidas Blattas su „Cleveland Cavaliers“.
Alkūnėmis daug mojuojantis 30 metų 213 cm ūgio ir 118 kg svorio „Warriors“ tankas Andrew Bogutas dažnai trynė suolą. Per du paskutinius finalo serijos mačus jis žaidė vos tris minutes.
„Visi nori mobilesnio, nors ir ne tokio aukšto žmogaus. Lėtas „centras“ neturi to pranašumo nei gindamasis, nei puldamas, – sakė A.Gronskis, prisiminęs 29 metų 156 kg svorio graiką. – Sofoklis Schortsanitis – lėtesnis žaidėjas, todėl Tel Avivo „Maccabi“ su juo žaidė tik tam tikrus derinius. Kai jis pasirodo, žaidimas derinamas prie jo. Komanda mėgina jį greičiau išnaudoti, nes kai tik varžovai sureaguoja, pradeda žaisti du prieš du. Tada „Maccabi“ jį sodina ant suolo.“
Iš staigaus – į sunkų
A.Gronskis pabrėžia: 23 metų J.Valančiūnas nėra labai lėtas, bet visi puikiai pamena, kad jis buvo greitesnis. Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje J.Valančiūnas išsiskirdavo mobilumu, kokio dabar iš aukštaūgio norėtų D.Casey.
„Jis buvo fantastinis žaidėjas. Labai aukštas, bet vikrus, greitai galėjo lengvai įkrauti ore pakabintą kamuolį. Galėjo ginamaisiais keistis su kiekvienu įžaidėju. Nors turėjo mažai techninių įgūdžių, gebėjo gerai gintis ir prieš mažesniuosius,“, – prisiminė R.Paulauskas.
Tačiau J.Valančiūnui buvo lemta keistis. NBA specialistai gyrė lietuvį, bet vis pridurdavo, kad norint stumdytis po krepšiais su geriausiais lygos „centrais“ reikės masės. Svoriui auginti ir jam versti raumenimis J.Valančiūnas skyrė daug dėmesio.
„Vien sporto moksle apibrėžta, kad kuo labiau auginsi masę, mažės greitis. Formuosis lėtosios raumenų skaidulos, kurios atrodys gražiai, bet nebus veiksmingos“, – teigė R.Paulauskas.
Bet J.Valančiūnui buvo skirtos užduotys ir jis jas uoliai vykdė. Bene kasmet nuo 2012-ųjų, kai pradėjo žaisti NBA, į rinktinę atvykęs J.Valančiūnas sulaukdavo klausimų apie pakitusį svorį.
„Dabar jis – aukštas, sunkus ir fiziškai stiprus „centras“, tačiau prarado savo tikrąsias, sakyčiau, gerąsias, savybes – vikrumą ir greitumą. Klubui reikėjo tokio aukštaūgio ir jis tai pasiekė, o dabar kalbama apie kažkokius trūkumus, kurių jis pats nesukūrė“, – kalbėjo R.Paulauskas.
Reikia grįžti atgal
A.Gronskis įsitikinęs, kad J.Valančiūnas ras išeitį. Ne vienus metus su krepšininku dirbęs skautas gebėjimą prisitaikyti laiko viena stipresnių rinktinės ramsčiu tapusio žaidėjo pusių.
„Greitai suprasdavo, ko tu nori. Jis ir pats buvo mobilus, ir mąstydavo greitai. Nemanau, kad jam tai taps problema“, – sakė A.Gronskis.
Tačiau D.Casey žodžiai – rimtas įspėjimas J.Valančiūnui, ir šiam reikės rinktis kryptį.
Kokią?
„Jonas turi dvi Dievo dovanas – ūgį ir įgimtą greitį. Jis turi gerus genetinius pagrindus būti vikrus ir greitas. Jam reikia mėginti grįžti prie to“, – konstatavo R.Paulauskas.
Prisitaikymas arba vidutinioko kelias
Būdų yra. Vienas jų – tęsti pradėtą darbą ir nesiimti pokyčių. Visi treneriai NBA ypač reguliariajame sezone remiasi tradiciniais „centrais“. Tai pripažino ir S.Kerras, ir D.Casey. Norint grįsti kelią į NBA atkrintamąsias, tankų reikia. Kol kas.
Bet R.Paulauskas čia įžvelgia pavojų tapti vidutinioku.
„Tokie aukšti lėti žaidėjai išlieka svarbūs tik tam tikrais epizodais. Bet jie niekada nebus labai geri ir gerai vertinami. Žinant, kiek Jonui yra metų ir kiek jo laukia, jis turėtų siekti kito lygio. Reikia fizinio pokyčio, kad įtiktų ne tik šiam treneriui, bet ir NBA stiliui. Jeigu galiausiai jis netenkins poreikio, praleis daugiau laiko ant suolo“, – sakė R.Paulauskas.
Jis įsitikinęs, kad J.Valančiūnas gali įveikti ir atsiradusią kliūtį. Be to, kasmet jis žais vis protingiau, o atsiradusias spragas galima užkamšyti ir kitaip.
„Kai jau garbaus amžiaus Arvydas Sabonis atvyko į NBA, jis daug dalykų, kurių negalėjo padaryti kūnu, kojomis, kompensavo genialiu mąstymu. Priimdavo gerus sprendimus, išnaudodavo savo stipriąsias puses – metimus iš toli ir puikius perdavimus, – prisiminė R.Paulauskas. – Jis maudydavo Shaquille'ą O'Nealą. Kai šis ateidavo arčiau, A.Sabonis įkirsdavo ar perduodavo kamuolį. Jeigu nutoldavo, mesdavo iš toli. A.Sabonis puikiai mąstė ir tai buvo pastebima. Kita vertus, tokių krepšininkų – vienetai. Na, o tie, kurie neprisitaiko, tampa žaidėjais, kurie nieko nestebina.“
Nori greitesnių
Ar tradiciniai „centrai“ tiesiog keliaus į užmarštį?
„Greitis įgauna pranašumą prieš centimetrus. Jeigu aukštaūgis greitas ir šoklus, jis turės didesnį pranašumą nei sunkesnis ir aukštesnis už jį. Jonui atsiranda problema, nes keičiasi krepšinis ir didėja greitis. Tokių „centrų“, kurie statiškai žaistų po krepšiu ir atliktų vieną vaidmenį, svarba mažėja. Dabar žaidėjai, kurie gerai valdo kamuolį, greitai bėga, spėja padėti, greitai atakuoja, tampa reikšmingesni, nors jų ūgis – mažesnis“, – sakė R.Paulauskas.
