Atostogaujantis ir apie kitą sezoną galvojantis 39-erių Š.Jasikevičius atvirai pakalbėjo su „Mundo Deprotivo“ leidiniui, kuriam atskleidė, kad vis dar mąsto, kuriuo keliu žengti. Nors yra nemažas procentas, kad pirmąjį sezoną ant atsarginių žaidėjų suolo sėdėjęs ir „Žalgirio“ strategui Gintarui Krapikui patarinėjęs Š.Jasikevičius padės parašą po sutartimi su „Panathinaikos“, vis dėlto, galutinis sprendimas dar nepriimtas.
- Kaip vertintumėte praėjusį sezoną?, – paklausė „Mindo Deportivo“.
– Tai buvo neįtikėtina. Mes šalies čempionate pasiekėme dvigubą pergalę ir nepraradome savo žaidimo finalo serijoje. Aš buvau gero trenerio Gintaro Krapiko padėjėju, kuris man leido dirbti. Ir mes tai darėme labai gerai.
- Sunku dabar sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolo? Ar nebuvo momento, kad niežtėtų rankos ir norėtųsi išbėgti į aikštę?
– Ne. Aš nesu toje pereinamoje situacijoje – kai jau tapau treneriu, pradėjau siekti savo tikslo kaip treneris ir tikrai nebuvo pagundų išbėgti į aikštę. Dabar aš jau treneris ir į viską žiūriu kaip yra – į situacijas žiūriu ramiau.
- Kokią matote savo ateitį? Kalbama, kad jumis domisi Atėnų „Panathinaikos“.
– Kol kas aš su nė viena ekipa rimtai nekalbėjau apie ateitį. Aš žinau, kad manimi domisi komandos, todėl paprašiau Kauno „Žalgirio“ vadovų laiko, kad pamatyčiau realią padėtį. Ir jie man davė to laiko. Sakau, kol kas nebuvo jokių rimtų kalbų dėl ateities, paprasčiausiai aš žinau, kad manimi domisi.
- Kokio trenerio vadovavimo modelį jūs propaguojate?
– Daug ko išmokau iš Željko Obradovičiaus, Xavi Pascualio, bet bet visada sakau: iš pradžių reikia prisitaikyti prie to, kas yra dabar.
- Greičiausiai, su Barselona ir šio miesto klubu neprarandate ryšio?
– Tai mano mylimiausias mietas. Dabar esu patenkintas, kad drauge su Nuria Martinezu pirmą kartą rengiu stovyklą. Ji bus siejama su mano vardu.
- Stebite, kaip sekasi „Barcelona“ komandai šalies čempionate?
-Žinoma. Man keista, kad taip sunkiai ekipai sekėsi paskutinieji pusfinalio mačai su „Unicaja“ – galvojau, kad serija baigsis 3:0 (serija baigėsi 3:2 „Barcelona“ naudai – aut.past).
- Norėtumėte kada nors treniruoti „Barcelona“?
– Žinoma, o kodėl ne? Aš norėčiau ir žinau, kad tai būtų kažkas išskirtinio ir užburiančio. Manau, kiekvienas žino mano jausmus Barselonos miestui.