Po daugiau kaip šešių dešimtmečių į Europos krepšinio turnyrą sugrįžusi Lietuvos nacionalinė vyrų ekipa nesugebėjo padaryti to, ką tęsė pirmtakai – Lietuvos rinktinė 1995 metais žaidė trečią kartą Europos krepšinio pirmenybėse ir pirmą kartą netapo čempione. Kelią lietuviams į auksą pastojo tuometinė Jugoslavijos ekipa, kuri prieš dvidešimt metų išplėšė ne itin garbingą pergalę iš lietuvių. Kur dabar yra tas Lietuvos rinktinės žaidėjų dvyliktukas, 1995-ųjų liepos 2 dienos vakarą pelnęs šaliai sidabro apdovanojimus. Ką veikia buvę nacionalinės ekipos nariai, kuo dirba? Į tai pabandė atsakyti portalas lrytas.lt.
1995 metų Europos čempionatą Graikijoje Lietuva visada prisimins kaip neteisybės triumfą. Dėl to, kad finale lietuviai buvo apvogti ir tą padarė mačo teisėjai.
Vlado Garasto treniruojama Lietuvos ekipa iki finalo buvo patyrusi vienintelę nesėkmę – 61:70 nusileido tai pačiai Jugoslavijai grupės turnyre.
Ketvirtfinalyje lietuviai patiesė Rusiją 82:71, o Arvydas Sabonis sužaidė fantastiškai: 33 taškai (13/15 dvitaškių), 14 atkovotų kamuolių. Pusfinalyje kroatai buvo įveikti 90:80 – Šarūnas Marčiulionis surinko 27 taškus, A.Sabonis – tašku mažiau ir atkovojo 17 kamuolių.
Finalas tapo tikra drama. Aleksandras Djordjevičius Jugoslavijai pelnė 41 tašką, pataikęs 9 tritaškius iš 12. Š.Marčiulionis įmetė 32 taškus, tačiau svarbiausiu rungtynių veikėju tapo arbitras iš JAV George'as Toliveris.
Jo abejotini sprendimai lėmė penktąją A.Sabonio pražangą, o po to amerikietis neįskaitė Sauliaus Štombergo metimo ir dar skyrė jam pražangą puolime.
Lietuviai puolė ginčytis ir techninę pražangą gavo Š.Marčiulionis. Mūsų šalies rinktinė nusprendė palikti aikštę.
Tada A.Djordjevičius apsikabino Š.Marčiulionį ir įkalbino lietuvius grįžti į aikštę. Tačiau vietoj 2 taškų deficito, kuris būtų buvęs būtų įskaitytas S.Štombergo metimas, tada jau buvo minus 6 ir lūžis neįvyko. Jugoslavija nugalėjo 96:90.
„Jautėmės apvogti. Ir iki šiol taip jaučiamės, – neseniai yra sakęs Š.Marčiulionis. – Nemanau, kad mes pralaimėjome finalą. O jugoslavai jo irgi nelaimėjo“.
20 tūkst. žiūrovų švilpė, kai „jugai“ šoko pergalės šokį. O kai buvo teikiami sidabro medaliai, tribūnos vieningai skandavo „Lietuva!“.
Kur jie dabar ir kas jie – tie krepšininkai, kurie Lietuvai iškovojo po Nepriklausomybės atgavimo pirmąjį Europos krepšinio čempionato sidabrą. Portalas lrytas.lt pateikė trumpą sportininkų biografiją ir užsiėmimus.
Arvydas Sabonis – bene garsiausias ir tituluočiausias Lietuvos krepšininkas. 1995 metais ne tik iškovojo Europos pirmenybių sidabrą, tačiau su Madrido „Real“ ekipa tapo dabartinės Eurolygos čempionu. Tais pačiais metais prisijungė prieš NBA klubo „Porttland Trail Brazers“ ir ekipoje žaidė 7 metus. 2003-siais, po 14 metų pertraukos, sugrįžo į Lietuvą ir su Kauno „Žalgirio“ komanda tapo Lietuvos čempionu ir naudingiausiu Eurolygos sezono žaidėju. 2004 m. gegužės 15 d. sužaidė savo paskutines rungtynes kaip profesionalus žaidėjas: LKL superfinalo mače prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ A. Sabonis įmetė 14 taškų, atkovojo 13 kamuolių ir padėjo savo komandai laimėti LKL finalo seriją. Ilgą laiką aktyviai nebesportavęs, 2005 m. gruodžio mėnesį pareiškė baigiantis profesionalaus krepšininko karjerą. Turi ne vieną firmą Lietuvoje, nors savęs verslininku nelaiko. Gyvena su šeima ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje. 2011-ųjų spalio 24 d. A. Sabonis išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu. 2013-siais atsistatydino iš LKF vadovo posto, tačiau po kurio laiko sugrįžo vadovauti ir yra prezidentu iki šiol.
Šarūnas Marčiulionis – per 1995 metų Europos pirmenybes pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Už Lietuvos rinktinę sužaidė dar ir 1996 metais Atlantos olimpiadoje, laimėjo bronzą ir baigė karjerą nacionalinėje ekipoje. 1997 metais pasitraukė iš NBA, kur žaidė 8 metus. Verslininkas. 2002 metais buvo įkūręs Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), kuri gyvavo 4 metus. Įkūrė Š.Marčiulionio krepšinio akademiją, kuri veikia iki šių dienų ir yra jaunųjų krepšininkų kalvė. Pastaruoju metu labiau domisi padelio tenisu, savo sodyboje Dubingiuose yra pastatęs kelias šio žaidimo aikštes. Gyvena Lietuvoje ir JAV.
Artūras Karnišovas – Lietuvos rinktinėje žaidė iki 1999 metų, o po to dėl traumų baigė sportininko karjerą. 1995 metais gautas finansininko diplomas padėjo kabintis į gyvenimą. Lietuvis pradžioje pradėjo dirbti Europos krepšininkų vadybininku NBA lygoje, vėliau tapo NBA vyriausiuoju vadybininku tarptautinėms operacijoms. Nuo praėjusių metų yra įtrauktas į JAV krepšinio rinktinės trenerių štabą, o šiuo metu eina NBA komandos“Denverio Nuggets“ vyriausiojo vadybininko asistento pareigas.
Rimas Kurtinaitis – profesionaliai krepšinį žaidė iki 1999 metų. Po to buvo paskirtas Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriumi. Kai keitėsi šalies vadovas, sporto ministro kėdėje neliko ir R.Kurtinaičio. Dirbdamas KKSD vadovu įgijo aukštąjį išsilavinimą. Nuo 2003 metų pradėjo trenerio karjerą ir pirmoji jo stotelė buvo Azerbaidžano krepšinio rinktinė bei Baku „Gala“ klubas. 2010-siais su sostinės „Lietuvos ryto“ klubu pasiekė fenomenalų rezultatą – laimėjo visus penkis turnyrus, kuriuose jo vedama komanda žaidė. Nuo 2011 metų dirba Rusijoje Maskvos srities „Chimki“ ekipoje strategu.
Saulius Štombergas – profesionaliai krepšinį žaidė iki 2007 metų, tačiau dar 2009-siais trumpai atstovavo Rusijos „Uniks“ ekipai. 2011 m. sausio 21 d. tapo Kauno Žalgirio-Sabonio mokyklos vyr. trenerio asistentu, o 2011 m. lapkričio 9 d. paskirtas Kauno „Žalgirio“ vyr. trenerio asistentu. 2013 m. spalio 28 d. buvo tapo Kauno „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu. Po kelių nesėkmių iš eilės 2014 m. balandžio 8 d. atsistatydino iš trenerio pareigų. Pastaruoju metu oficialiai niekur nedirba, tačiau treniruoja Lietuvos aštuoniolikmečių krepšinio rinktinę.
Gintaras Einikis – vienas skandalingiausių pastarojo meto krepšininkų. 2000-siais tapo Sidnėjaus olimpiados bronzos medalio laimėtoju. Su pertraukomis karjerą atnaujindavo nuo 2001-ųjų iki 2010 metų. Paskutinysis jo klubas – Palangos „Naglis-Adakris“. Baigęs karjerą pasuko klystkeliais, ne kartą buvo suimtas dėl smurto šeimoje, kalbama, neva buvo ne kartą pastebėtas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Be darbo sėdėjęs krepšininkas ir, galbūt, prasiskolinęs šį pavasarį neva kviečiamas dirbti treneriu į Rusiją – Saratovo „Avtodor“ ekipą, kurioje kaip žaidėjas praleido ne vieną sezoną.
Valdemaras Chomičius – 1995 metų Europos čempionatas buvo paskutinysis, kai žaidėjas vilkėjo rinktinės marškinėlius. Tačiau krepšinį žaidė iki 1999 metų, o po to pradėjo trenerio karjerą. Vienas tituluočiausių krepšininkų – jo trofėjų kolekcijoje net 6 Europos čempionatų apdovanojimai. Nuo 2012 metų vadovauja Ukrainos Dniepropetrovsko „Dnipro“ ekipai.
Arūnas Visockas – po 1995 metų pirmenybių nebuvo kviečiamas į rinktinę. Dar metus pažaidęs Kauno „Žalgiryje“ tapo legionieriumi ir išvyko į Vengriją. Namo sugrįžo 2000-siais, o karjerą baigė Jonavos „Statybos“ klube. Tapo treneriu. Pastaruosius dvejus metus dirba Kauno „Aisčių“ krepšinio mokykloje.
Gintaras Krapikas – po iškovoto Europos vicečempiono medalio išvyko į Vokietiją, kur žaidė „Iserlohne“ ekipoje, o po to tapo šio klubo trenerio asistentu. 2000-siais sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo treniruoti Kauno „Žalgirį“. Po šešerių metų ir vėl pradėjo ragauti užsienyje dirbančio trenerio duonos. Po klajonių po Rusiją, Ukrainą, sugrįžo į Kauną ir nuo 2014-ųjų balandžio mėnesio – „Žalgirio“ treneris.
Mindaugas Timinskas – Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius vilkėjo ir Sidnėjaus olimpiadoje. Krepšininko karjerą užbaigė 2008 metais. Gyvena JAV Šiaurės Karolinoje ir dirba Kerio akademijoje, treniruoja vaikus. Įsiminė žaidėjas ir tada, kuomet 2003 metų Europos krepšinio čempionato pirmenybes iškeitė į namo įrengimą Amerikoje. Tada Lietuva Europos pirmenybėse Švedijoje laimėjo auksą.
Darius Lukminas – Lietuvos krepšinio rinktinei atstovavo iki 1998 metų. Įvairiose komandose žaidė dar iki 2010 metų, tačiau ir dabar neatsisako pažaisti už Kauno veteranus. Dirba vienoje komercinėje struktūroje.
Gvidonas Markevičius – vienintelis žaidėjo trofėjus. Mažiausiai žinomas rinktinės narys. Įvairaus rango komandose kovojo iki 2005 metų, po to perėjo į trenerio darbą. Gyveno Vokietijoje. 2009-2010 metais buvo net Kauno „Žalgirio“ komandos trenerio asistentu – po to, kai dėl nesutarimu su bankininku Vladimiru Romanovu iš stratego posto buvo priverstas pasitraukti Darius Maskoliūnas, G.Markevičius taip pat parašė atleidimo pareiškimą. Pastaruoju metu treniruoja Rokiškio moterų ekipą.
