Jau rugpjūčio 1 dieną visi dešimt LKL klubų ant organizatorių stalo privalės padėti dokumentus, įrodančius klubo biudžetą, sutartis su žaidėjais, skolų išmokėjimo grafikus ar žinias apie klubo vadybą.
Po septynių dienų LKL posėdyje komandos arba žinos, kad jos gavo licencijas ir galės pradėti rengtis būsimam sezonui, arba grauš nagus – nebus leidžiama startuoti LKL turnyre.
„Valdybos posėdyje buvo nutarta, kad kitame sezone grumsis 10 komandų, todėl šis nutarimas išlieka nepakitęs. Kitas klausimas – kas bus, jei vienas, ar kitas klubas negaus licencijos? Dabar į LKL čempionatą, be turimų dešimties ekipų, dar veržiasi šiemet paskutinę vietą užėmę ir pasitraukti į žemesnę lygą priversti „Mažeikiai“. Jei bus reikalas, kviesime juos licencijavimui. Jei leidimo varžytis LKL negaus daugiau ekipų – varžysimės mažesniu dalyvių sąrašu, tačiau kol kas kalbame apie dešimt čempionate kovosiančių komandų“, – tikino LKL vadovas.
Kaip aiškino R.Brazauskas, šiemet ekipos bus priverstos rodyti savo tikruosius biudžetus ir kas pusmetį atsiskaityti prieš lygą. Jei ekipa nevykdys savo biudžeto nuostatų bent 20 procentų, tuomet bus galima net ir komandos diskvalifikacija.
- Kokiu būdu LKL sieks sekti, kaip klubai laikytųsi įsipareigojimų?
– Yra licencijavimas, dokumentacija, tvarka ir ekipos privalės laikyti nuostatų. Viskas labai paprasta, bet tuo pačiu ir griežta. Mes net galvojome priimti tokį sprendimą, kad kas mėnesį komandos praneša, ar turi problemų su finansais. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.
- Na, lyg ir žinome, kad Kauno „Žalgiris“ turi didelių skolų. Komanda gali negauti licencijos?
– Mus labiausiai domina tai, kad klubai atsiskaitytų su žaidėjais, darbuotojais ir kad būtų su visais jais sudarytos sutartys. Mes suprantame, kad ne visada ir viskas yra kaip sviestu patepta: jei komandos pateikia skolų gražinimo grafikus, suderintus su tais, kam jos yra skolingos – tai mus tenkins.
Puikiai žinau, kad pinigai per dieną neatsiranda ir skolingi klubai per dieną savo įsiskolinimų nepadengs. Svarbiausias reikalavimas komandomis, kurios skolingos – minimalus būsimas biudžetas, kuris bus 300 tūkst. eurų, nebus skirtas buvusių skolų padengimui. Komandos privalės sugalvoti, kaip atsiskaityti su žmonėmis ar organizacijomis, neliečiant būsimo biudžeto.
– Kiek įtakos LKL turės ULEB ir FIBA kovos dėl tarptautinių turnyrų ir rengiami naujieji-senieji turnyrai?
– Mums, kaip lygai, įtakos abejų organizacijų veikla tikrai neturi. Kur nori komandos, ten ir žaidžia – nori Eurolygoje ar Europos taurėje, nori – FIBA turnyruose. Galima manyti, kad mūsų ekipoms tarptautiniame fronte gali padaugėti rungtynių, tačiau ir iš šios situacijos galime puikiai išsisukti.
Pas mus Lietuvoje tikrai maži atstumai ir šalies pirmenybių dvikovas klubai važiuoja žaisti ne prieš dieną ar dvi – atsisėda į autobusus, nuvažiuoja, sužaidžia ir grįžta. Tad tik viena diena. Dėl turnyrų gausos ar didesnio mačų skaičiaus gali kentėti Italija, Ispanija, Vokietija – bet tikrai ne Lietuva.
Mes žinome, kad teks „pasispausti“, tačiau tai bus tik 2017-siais, kai FIBA rengs atranką į Europos krepšinio pirmenybes ir visoms rinktinėms teks žaisti kvalifikacinius mačus. Tuomet bus langai atrankai, reikės galvoti, kaip sudėlioti tvarkaraščius. Bet tai tada ir žiūrėsime.
