Rinktinės senbuvis 35-erių R.Javtokas su malonumu treniruojasi Jono Kazlausko vadovaujamoje treniruočių stovykloje. Mat metus žalgirietis nebuvo nacionalinės ekipos kandidatų sąraše – praėjusius metus praleido vasarą besigydydamas sopulius, o ne prakaituodamas besiruošiant 2014-ųjų pasaulio pirmenybėms.
– Pirmoji šiemet rinktinės treniruotė salėje. Buvo girdėti, kad žaidėjai gavo nemažai pastabų iš rinktinės trenerio. Kokios nuotaikos?
– Pirma treniruotė salėje – visada būna sunkesnė, nes esi atėjęs iš lauko. Jėgų visi turi, tačiau kojos neklauso. Bent savaitę reikia pasitreniruoti salėje, kad galėtum vienas kitą suprasti, kad kamuolys liptų prie rankos. Sunku, bet azarto visi turi – norėjosi jau į salę. Tas laukas yra gerai, bet salė – geriau...
– Nacionalinės ekipos kandidatai-naujokai tempia iki rinktinės lygmens?
– Žinote, mes visi dabar kol kas iki rinktinės netempiame. Nes visi po atostogų, po fizinio darbo – kamuolys dar nesiklauso. Bet viskas susitvarkys, treneris visus sustatys į vietas ir pasirinks tuos, kurių jam reikia.
– Treneris, girdėjosi, barė per treniruotę jus visus. Už ką?
– Žinote, viskas tik prasideda. Tai pylos gauni už elementarius dalykus – lygioje vietoje suklysti, nesugebi atlikti perdavimą... Metai praėjo po paskutinio susitikimo – visi mes ir tuos derinius jau primiršome... O treneris nori, reikalauja, kad viskas gerai – jei taip yra, nori, kad būtų dar geriau. Treneris niekada nebus patenkintas – jam norisi, kad viskas būtų geriausiai.
– Kokia emocinė stovyklos žaidėjų situacija?
– Manau, kad su emocijomis viskas gerai. Naujokams yra pirmasis kartas rinktinėje, „senieji“ norėtų parodyti, kad nesirengia užleisti savo vietų. Bendras komandos azartas ir supratimas tikrai yra, belieka, kad treneris viską sustatytų, o mes įgautume tą taip vadinamą salės jausmą.