Beveik savaitę gaudant Saratovo komandos vadovą, jo biure budintis darbuotojas metaliniu balsu atsikirtinėjo: „jis jau išvyko“, „vadovo šiandien nebus“, „paskambinkite rytoj“. Galiausiai vyrukui įgriso slapstyti savo bosą ir jis palūžo: „Apie Einikį gali kalbėti tik klubo prezidentas. Na, palaukite, paklausiu, gal jis galės...“
Ir štai tas žmogus, kuris gali viską pasakyti ne tik apie savo klubą, bet ir apie buvusio Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjo, trijų olimpiadų prizininko 45-erių G.Einikio ateitį. Bent jau netolimą...
Gegužę rusiškajame „Facebook“ analoge – „Vkontakte“ neseniai proseneliu tapęs V.Rodionovas susprogdino bombą Lietuvoje – pranešė, kad kvies pastaruoju metu tik smurtu šeimoje ir problemomis su policija pasižymintį praeityje garsų krepšininką.
„Norėčiau pradžiuginti „Avtodor“ gerbėjus ir pranešti, kad neseniai susisiekiau su mūsų komandos legenda, geriausiu kada nors čia žaidusiu krepšininku Gintaru Einikiu. Pasiekėme išankstinį susitarimą dėl bendradarbiavimo. Jau birželį jis turėtų atvykti į Saratovą – mūsų miestas yra jo antrieji namai“, – driokstelėjo „Avtodor“ prezidentas, privertęs lietuvius sukioti ties smilkiniu pirštu ir prunkšti.
Juk G.Einikis su didžiuoju sportu jau buvo senokai atsisveikinęs, o treneriu taip niekada ir nebuvo.
Jei lietuvis atsidurs „Avtodor“ klubo trenerių ar administracijos štabe, bus buvusios savo ekipos – Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos oponentas Europos taurės turnyre. Rusijos ekipa su Vilniaus klubu pateko į F grupę. Krepšininko karjeros metraštyje G.Einikis turį įrašą, kad 2004–2005 metų sezoną atstovavo „Lietuvos rytui“.
„Man su juo reikia pasikalbėti tiesiogiai. Turiu labai daug prieštaringų nuomonių ir kartu keistos informacijos apie Gintarą“, – supratęs, kad niekas nežada jo kalti prie kryžiaus ar juoktis iš šio sprendimo, atlyžęs pokalbį pradėjo V.Rodionovas.
Jis dar kartą patikino, kad Saratove G.Einikis iki šiol prisimenamas kaip iškiliausias šios komandos žaidėjas. 1995–1999 metais vilkėdamas „Avtodor“ marškinėlius jis buvo tikras komandos lyderis ir netgi padėjo klubui prasimušti į Eurolygos turnyrą.
„Aš su juo jau kalbėjausi telefonu. Ir net padėjau jam finansiškai – neseniai apmokėjau kelionę į veteranų turnyrą. Kur jis buvo, nežinau, bet tai ir neturi jokios reikšmės“, – prasitarė „Avtodor“ savininkas, net nežinodamas, kad ši informacija lietuviams it buliui raudona marška.
Lietuvos sporto gerbėjai tikrai neapsidžiaugė sužinoję, kad nors šių metų Europos veteranų čempionate Turkijoje dalyvavo devynios mūsų krepšinio senjorų komandos, G.Einikiui pasirodė patrauklesnė Rusijos ekipa. Pukio pravardę Lietuvos krepšinio rinktinėje turėjęs 45 metų lietuvis turnyre atstovavo Maskvos „Project 44“ komandai.
Įsišnekėjus Saratovo komandos vadovas su apmaudu kalbėjo apie po krepšininko karjeros ne į tą kelią nusukusį G.Einikį.
„Man jo žmogiškai gaila – jūsų šalyje jam visiškai nesiseka. Gal čia kaip nors viskas bus kitaip. Na, ką padarysi, jei pas jus jam nekas“, – tikrą rusišką paprastumą ir užuojautą rodė V.Rodionovas.
– Žinote, bet G.Einikis jau nėra toks, kokį atsimenate, kai žaidė Saratove. Kalbų yra daug – neva jis nevengia taurelės, ne kartą buvo policijoje dėl barnių šeimoje ir viešojoje erdvėje, – lrytas.lt paklausė V.Rodionovo.
– Tai alkoholis, daugiadienės – bala jų nematė. Buvo ir kitų gandų...
– Kitas svaiginimosi būdas?
– Na, nieko nesakau. Bet jei gandai tikri, tikra bėda. Klubo įvaizdis man yra kur kas svarbesnis – jį kūriau ne vieną dešimtmetį. Jis atvažiuos, tuomet pasikalbėsime, pabendrausime. Aš dabar turiu daug darbų – mūsų vietinė krepšinio federacija spaudžia mus pereiti iš ULEB į FIBA turnyrą. Tai dabar yra savotiška kryžkelė.
– Jei kalbėsime apie jūsų ekipą, kiek teko girdėti, Saratovas prisidės prie klubo biudžeto 24 milijonais rublių (apie 375 tūkst. eurų). Tai gera paspirtis?
– Kažką jūs čia painiojate. Tiek ir aš užsimerkęs galiu duoti. Gal mums miestas vis dėlto pažadėjo 200 mln. rublių? Mes praėjusį sezoną, net įsibėgėjus infliacijai, buvome surinkę 160 mln. rublių (2,5 mln. eurų) biudžetą. Bet mūsų biudžetas buvo mažiausias VTB lygoje.
– Tai kada turėtų pasirodyti G.Einikis Saratove?
– Turiu viską sudėlioti – žaidėjai, treneriai. Kai visas problemas pasiseks stabilizuoti, tuomet ir pasirodys. Aš labai noriu jam padėti.
– Sakykite, o kodėl į savo klubą nekviečiate Lietuvos krepšininkų. Jie juk labai geri žaidėjai.
– Jūs man atleiskite, bet neseniai buvau Latvijoje, Estijoje. Ten viskas normaliai. Bet jūsų valdžia yra pikta ant Rusijos – ją puola. Va, lenkas Tuskas varė ant Rusijos, dabar jis Europai vadovauja, jam galvą amerikiečiai glosto – man tikrai nemalonu. Kodėl turiu draugauti su tais, kurie pykstasi su mano šalimi?
Be to, jūs turite „Chimki“ trenerį Rimą Kurtinaitį – kaip žaidėjas jis buvo geras, bet kaip treneris... Būtent jis padėjo mūsų ekipą nurašyti iš taurių turnyro.
Kai pas mus žaidė snaiperis Darius Lukminas, prieš svarbų mačą su jūsiškiais pasisukiojo R.Kurtinaitis. Jis kaip sporto ministras nusivedė Darių į šoną pasikalbėti. Ilgai kalbėjosi, o šis po to per rungtynes nusisukęs nugara gaudydavo kamuolį. Turiu aš tą įrašą.
Aš Dariaus nekaltinu – jam juk reikėjo grįžti namo į Lietuvą, bet vis dar atsimenu šį įvykį. Turiu gerą atmintį. Todėl ir nėra lietuvių pas mane komandoje – buvo du, daugiau nebus.
– Tai po tokių kalbų lyg ir nėra vietos G.Einikiui Saratovo ekipoje?
– Kodėl? Jis tikras žmogus – visada padedu tiems, kurie garsino „Avtodor“ klubą. Manau, 99 procentai, kad jis atvyks į Saratovą. Gal jam duosiu rengti mūsų „centrus“ – tegul moko gudrybių aukštaūgius. Svarbiausia, kad jis stabilizuotų savo gyvenimą. Aš jam tikrai padėsiu. Gal vietą pakeisti jam bus į naudą...
