Pirmosios rudens mokslo dienos rytą septyni „Lietuvos ryto“ krepšininkai suko ne į treniruočių salę, o prie mokyklų. Krepšinio aistruolių atpažįstami žaidėjai skubėjo dalyvauti jau ne vienerius metus vykstančioje akcijoje, kurią palaiko ir sostinės ekipa: mokslo ir žinių dieną kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė visų suaugusių buvo siekiama atkreipti dėmesį į kiekvienais mokslo metais aktualią problemą – mokinių saugumą gatvėse.
„Lietuvos ryto“ krepšininkai prisijungė prie šalia mokyklų esančių pėsčiųjų perėjų budinčių policijos patrulių ir ragino moksleivius būti atidiems gatvėse, dalino krepšinio klubo atributiką bei atšvaitus, kad mokiniai gatvėje būtų visuomet matomi.
„Akcija, žinoma, gerai. Mes su mielu noru aiškiname vaikučiams, kaip reikia elgtis gatvėje, kur slypi jų saugumas gatvėse. Tačiau be mūsų, krepšininkų ar kitų sporto šakų atstovų, manau, svarbiausia darbą, mokant vaikučius saugiai elgtis gatvėse, privalo atlikti tėvai ir mokykla. Turiu ir aš sūnų Gediminą, jam ketveri ir jis jau žino, kad priėjus gatvę reikia pasižiūrėti, ar nėra mašinų ir tik tada eiti. Apie tai jam pradėjau pasakoti, kai jis jau vaikščiojo. Pastaruosius metus jis puikiai jaučiasi gatvėje – žino, kad juokauti negalima“, – pasakojo praėjusį sezoną Rumunijos Ploješčio „CSU Asesoft“ ekipoje žaidęs 29-erių M.Runkauskas. Prieį tai jis net 9-erius metus atstovavo Klaipėdos ekipoms – „Naftai-Uni-Laivitei“ ir „Neptūnui“.
Mokinius prie švietimo įstaigų rugsėjo 1-ąją be M.Runkausko sveikino ir saugiai į mokyklas lydėjo Rokas Giedraitis, Gediminas Orelikas, Adas Juškevičius, Julius Jucikas, Mindaugas Lukauskis ir Kšyštofas Lavrinovičius.
– Ši vasara jums buvo labai turininga: Rumunija, kvietimas į „Lietuvos rytą“ ir nacionalinę vyrų rinktinę, stovyklos, galiausiai, prasidėjęs klubo pasirengimas sezonui Druskininkuose. Nepervargote?, – lrytas.lt paklausė M.Runkausko.
– Iš Rumunijos sugrįžau gegužės pabaigoje ir, manau, man tikrai užteko laiko pailsėti ir atsigauti po buvusio sezono. Labai gerai jaučiausi, kai mane pakvietė į rinktinės stovyklą ir ten turėjau galimybę pasportuoti, pasitreniruoti. Aš pats jaučiu, kad esu įgavęs neblogą sportinę formą, todėl man kur kas lengviau „Lietuvos ryto“ treniruotėse. Buvome savaitę laiko Druskininkuose, tai dabar jau yra toks savotiškas laukimo momentas – norisi jau žaisti su varžovais aikštėje, varžybų, sezono pradžios. Žodžiu, laukiu krepšinio kovų pradžios kaip rugsėjo pirmosios.
– Klube dar nėra keturių rinktinės kandidatų. Tai netrukdo treniruočių procesui?
– Taip, keturi žaidėjai vis dar rinktinėje. Kai susirinks, tada ir matysime, ar trukdė, ar atvirkščiai jų sportinė forma bus puiki ir reikės tik žaidėjams surasti tarpusavio supratimą.
– Šią vasarą galėtumėte įvardinti su pliuso ar minusio ženklu. Patekote į „Lietuvos rytą“, tačiau neprasimušėte į nacionalinę komandą.
– Tik pliusas. Labai didelis pliusas. Teko pasportuoti, pamatyti kas ir kaip, įgyti naujos patirties su rinktinės kandidatais. Pajusti, ką reiškia treniruotis nacionalinėje ekipoje. Nusivylimo tikrai nėra – man tai buvo labai gera vasara.
