„Latviai yra tokie pat žvėrys krepšinyje, kaip ir mes, – sakė Antanas Kavaliauskas, vienintelis Lietuvos rinktinės krepšininkas, žaidęs Latvijoje. – Kai jie įsiaudrina, eina kautis tarsi buldogai. Jei neapžais talentu, sieks palaužti varžovą noru laimėti.“
Pirmą kartą keturiose valstybėse vykstančios Europos krepšinio pirmenybės šeštadienį prasidėjo Berlyne, Monpeljė, Zagrebe ir Rygoje, kur D grupėje kovaja ir Lietuvos krepšininkai.
Jono Kazlausko treniruojami lietuviai pradėjo čempionatą šeštadienį rungtynėmis su Ukraina (69:68), o sekmadienį „Riga“ arenos stogas kilnosis nuo triukšmo, nes 11 tūkst. vietų salėje susilies lietuvių ir latvių balsai.
Lietuvos ir Latvijos rungtynių Rygoje pradžia – sekmadienį 18 val. 30 min.
Šios rungtynės ir visa savaitė Rygoje bus proga palyginti ne tik abiejų šalių krepšininkų stiprumą, bet ir šalių organizacinius sugebėjimus rengiant Europos čempionato kovas.
Baltų mūšiai – dar prieš karą
Lietuvos ir Latvijos mačas kaitina ir vieno garsiausių Latvijos visų laikų krepšininkų kraują.
„Man tai bus vienintelis įdomus mačas Rygoje, – pareiškė pasaulio ir Europos čempionas Valdis Valteris, pastaraisiais metais vedantis televizijos sporto laidą „Overtime“. – Juk viskas prasidėjo dar prieš karą.
Visi kalba, kad iš latvių buvo atimta pergalė per Europos čempionatą Kaune.“
Lietuva dabar save laiko stipresne krepšinio srityje už Latviją, bet taip buvo ne visada.
1925-ųjų žiemą latviai nušlavė tuomet tik vasaromis krepšinį žaidusius lietuvius 41:20 per pirmąsias tarptautines rungtynes, kuriomis prasidėjo ir ilga baltų tarpusavio kovų istorija.
Lietuviai didžiuojasi režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmu „Kita Svajonių komanda“ apie 1992-aisiais po sovietų okupacijos atkurtos nepriklausomos valstybės krepšininkų žygdarbius Barselonos olimpiadoje, o Latvija turi savo Svajonių komandą.
Prieš trejus metus pasirodžiusiame filme „Sapnu komanda 1935“ („1935-ųjų Svajonių komanda“) pasakojama apie pirmųjų Europos čempionų Latvijos krepšininkų auksinius nuotykius Ženevoje.
Tais metais, prieš tapdama mažiausia valstybe, laimėjusia Europos pirmenybes, 2 mln. gyventojų turinti Latvija Rygoje įveikė lietuvius 123:10.
1937-aisiais Ryga tapo Europos čempionato namais, bet tąsyk latviai liko šešti, o JAV lietuviais susistiprinę mūsų šalies krepšininkai pirmą sykį laimėjo žemyno čempionatą.
Kai 1939-aisiais geriausios aštuonios Europos komandos susirinko į pirmenybes Kaune, Prano Lubino vedama Lietuva dar kartą iškovojo auksą, o dramatiška pergalė prieš latvius (37:36) atšaldė kaimynų draugystę.
Įskaudinta Latvija net nutraukė sporto santykius ir atšaukė Baltijos futbolo turnyrą, bet galiausiai pripažino kitą faktą.
„Trys Baltijos šalys išaugino Europos krepšinį. Dabar jie sako, kad tai padarė ispanai. Tegu sako. Aš sakau – tai mūsų nuopelnas“, – pareiškė vienas 1939 metų Europos vicečempionų Alfredas Krauklis.
Pešėsi ir per kontrolinį mačą
Lietuvos ir Latvijos krepšinio mūšiai atgijo šalims atkūrus nepriklausomybę.
Lietuviams norėtųsi pamiršti 2001-ųjų rungtynes Stambule, kur dabartinis Latvijos rinktinės treneris Ainaras Bagatskis įmetė 25 taškus, pergale 94:76 eliminavo iš Europos pirmenybių Lietuvos rinktinę ir taip paskatino atsistatydinti Joną Kazlauską.
Tačiau būtų galima vis žiūrėti stebuklingą Arvydo Macijausko iš krašto nuo lentos pataikytą tritaškį, prikėlusį Lietuvos rinktinę Noršiopinge pirmajame mače su Latvija pakeliui į trečiąjį Europos pirmenybių auksą 2003iaisiais.
Kontrolinės rungtynės 2009 metais vos nesibaigė muštynėmis, kai Artūrą Jomantą alkūne nokautavusį Kasparą Kambalą pamokyti norėjo ne tiktai Linas Kleiza ar broliai Lavrinovičiai, bet ir ramusis Simas Jasaitis.
Sekmadienį lietuviai dar sykį bandys įrodyti savo autoritetą mažesnių kaimynų kieme.
„Visi tai laiko svarbiausiu turnyro maču, – sakė Latvijos sporto apžvalgininkas Guntis Keiselis. – Mums nedažnai pavyksta įveikti lietuvius – regis, pralaimėjome jums trejas pastarąsias rungtynes.
Žinoma, Lietuva yra svarbiausia varžovė, nes laukia žybsnis emocijų. Tačiau atiduočiau pergalę Lietuvai, jei tai padėtų Latvijai laimėti kitas ketverias grupės rungtynes.“
Burtai šypsojosi Latvijai po to, kai ji tapo viena iš keturių valstybių, perėmusių Europos pirmenybių rengėjų teises iš Ukrainos, užkluptos Rusijos agresijos.
Latvijos vyriausybė sumokėjo didžiąją dalį 2,5 mln. eurų mokesčio „FIBA Europe“, kad Europos krepšinio čempionatas po 78 metų pertraukos užsuktų į Rygą. Kaina dar labiau išsipūtė, bet prasidėjusi bilietų prekyba pradžiugino turnyro rengėjus.
Latvija pasinaudojo galimybe pasikviesti vieną komandą į savo grupę ir išsirinko Estiją, o burtais gavo ir dar vienus daugybę sirgalių turinčius kaimynus – lietuvius.
Su trimis Baltijos šalių komandomis D grupėje dar rungtyniaus Čekija, Ukraina ir Belgija.
„Mums pavyko burtai ne tiktai todėl, kad atvažiuos kaimynai ir atveš pinigų, bet ir dėl varžovų, – pažymėjo žurnalistas G.Keiselis. – Tik Lietuva yra aiški favoritė šioje grupėje.“
Krepšinį užgožė ledo ritulys
Europos čempionatas bus proga Latvijai priminti turtingą savo krepšinio istoriją.
Sovietiniais laikais Aleksandro Gomelskio treniruojami Rygos ASK vyrai tris kartus laimėjo Europos taurę (1958–1960 m.), o Rygos TTT moterys su 210 cm ūgio Uljana Semionova po krepšiais svarbiausią Europoje trofėjų iškovojo net 18 kartų.
V.Valterio vedama Rygos VEF ekipa irgi kandžiojo SSRS čempionato favoritams, o Latvijai atgavus nepriklausomybę krepšinis laikėsi populiariausių sporto šakų viršūnėje.
„Jei Europos pirmenybes būtume rengę prieš dešimt metų, lietuviai nebūtų gavę bilietų, nes viską būtų išpirkę patys latviai, – sakė G.Keiselis. – Tada mūsų krepšinis buvo stipresnis – Andris Biedrinis buvo žvaigždė NBA, Kasparas Kambala – Europoje.
Kai prieš dešimtmetį buvo pastatyta Rygos arena, net į Latvijos ir Baltijos krepšinio lygų mačus rinkosi 6–7 tūkst. žiūrovų.
Krepšinis buvo madingas, bet paskui sirgaliai po truputį perėjo į ledo ritulį.“
Tuo įsitikino ir A.Kavaliauskas, 2011–2013 m. atstovavęs Ramūno Butauto treniruojamai Rygos VEF komandai.
„Latvijai krepšinis nėra populiariausias sportas, nes pirmoji vieta atitenka ledo rituliui. Bet latviai vėl pamėgsta krepšinį, – sakė Lietuvos rinktinės ir „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas. – Mes dažnai namų rungtynes žaisdavome skirtinguose Latvijos miestuose, kad labiau populiarintume sporto šaką.
Dabar Latvijos rinktinė labai gera – joje yra ir jaunų, ir jau subrendusių žaidėjų. Tai ambicinga komanda, net ir be Kristapo Porzingio. Latvijos krepšinis kyla.“
Auga talentingi aukštaūgiai
Latvijos krepšinyje iš tiesų dygsta naujų talentų.
Su Dirku Nowtzki dėl taiklios rankos ir ūgio lyginamą K.Porzingį šįmet NBA naujokų biržoje „New York Knicks“ klubas pasirinko ketvirtuoju šaukimu – anksčiau net už Joną Valančiūną.
Pasitelkęs komunikuoti savo brolį K.Porzingis mandagiai suformulavo Latvijos sirgaliams skirtą atsiprašymą ir pažadėjo žaisti rinktinėje ateityje, kai įsitvirtins NBA.
Latvijos rinktinėje nebus ir traumuoto Davio Bertano, kurį prieš ketverius metus NBA naujokų biržoje pasirinko „San Antonio Spurs“.
Puolėjai Janis Bėrzinis ir Ojaras Silinis prieš dvejus metus buvo Latvijos jaunimo ekipos sidabro kalviai Europos pirmenybėse.
19-metis vidurio puolėjas Andžejus Pasečnikas NBA naujokų biržoje savo pavardę tikisi išgirsti kitą vasarą, kaip ir lietuvis Domantas Sabonis, o dar jaunesni Latvijos talentai broliai Radionas ir Arturas Kurucai šiemet sudarė ilgalaikes sutartis su Ispanijos klubais – „Barcelona“ ir Vitorijos „Laboral Kutxa“.
Naudingiausias 1981-ųjų Europos pirmenybių žaidėjas V.Valteris daug nuveikė, kad Latvijos krepšinio talentų miškai prasiplėstų.
„Kažkada buvau pirmasis, kuris sukūrė šią sistemą, veikiančią iki šiol, – tvirtino buvęs Rygos VEF treneris ir vadovas, Valterio krepšinio mokyklos įkūrėjas. – Lietuvoje nieko nereikėjo kurti, nes pas jus krepšinis tarsi religija buvo išplitęs visur: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose.
O Latvijoje krepšinis laikėsi tik 3–4 miestuose. Padariau taip, kad krepšinio centrai atsirastų įvairiuose Latvijos miestuose ir miesteliuose.
Mums reikėjo tai padaryti, nes turime nedaug latvių žaidėjų, palyginti su Lietuva.
Kaip žinome, rusai krepšinio Latvijoje nežaidžia. Tik latviai. Todėl turėjome dėmesį sutelkti ne į kiekybę, o į kokybę.“
Reklama užsisuko vėlai
Latvija ramiai rengėsi Europos krepšinio pirmenybėms aikštėje ir už jos ribų.
Ryga įgijo patirties organizuojant didelius sporto renginius – 2006 metų pasaulio ledo ritulio čempionatą ir 2009 metų Europos krepšinio moterų pirmenybes, kuriose palaikyti savų krepšininkių į areną susirinkdavo beveik pilnos tribūnos.
Šią vasarą prie Laisvės paminklo buvo sukurta sirgalių zona, atsirado dideli ekranai ir platus elektroninis laikrodis, skaičiuojantis iki Europos čempionato likusias valandas.
Prekeiviai sukruto siūlyti suvenyrų su pirmenybių simbolika – kamuolius po 19 eurų ir pliušinius talismanus Frencky – Degantis kamuolys – po 20 eurų.
„Tik buvo keista, kad Latvijoje reklama užsisuko vėlokai, – 2011-ųjų Europos pirmenybių Lietuvoje ir šių metų grupės varžybų Latvijoje reklamos kampanijas lygino Rygoje pastaraisiais metais gyvenęs sporto žurnalistas Tomas Gaubys. – Dar prieš porą savaičių Europos pirmenybių dvasios Rygoje nebuvo justi.“
Svajonėse – olimpinės žaidynės
Be didelės reklamos į darbus kibo ir Latvijos rinktinė, vadovaujama buvusio „Žalgirio“ krepšininko ir trenerio A.Bagatskio.
Latviai jau suspėjo primiršti 2009-ųjų skandalus, kai rinktinę treniruojant Kęstučiui Kemzūrai teko diskvalifikuoti Kristapą Valterį, Armandą Škėlę, Kasparą Bėrzinį, A.Biedrinį ir K.Kambalą.
Dabar Latvijos komandos branduolį sudaro 2011 metais Lietuvoje pradėti brandinti žaidėjai, kuriems 2013-aisiais Slovėnijoje pasiekti ketvirtfinalį sutrukdė netikėtas pralaimėjimas Belgijai.
Tai – „Lietuvos ryte“ du karjeros etapus žaidęs Janis Blūmas (praėjusį sezoną atstovavo Atėnų „Panathinaikos“), Janis Strelniekas (Bambergo „Brose“), Dairis Bertanas (Bilbao „Basket“), užpernai NBA naujokų biržoje pasirinktas Janis Timma (Rygos VEF), Kristapas Jeničenokas („Ventspils“), K.Bėrzinis („Nižnij Novgorod“), Rolandas Freimanis (Kazanės „Uniks“).
Šių metų Europos pirmenybėse čempionai ir antrąją vietą užėmusi komanda iškart iškops į 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, o 3–7 vietas užėmusios komandos pateks į olimpines atrankos varžybas, kurios vyks kitų metų birželį.
Olimpiniai bilietai domina ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos krepšinio komandą, kuri vienintelį sykį olimpinėse žaidynėse dalyvavo prieš 79 metus.
„Dabar mūsų žaidėjai turėtų parodyti geriausią savo krepšinį. Žinoma, nesame favoritai, kaip Lietuva, bet užimti tą nišą, kaip ankstesnėse pirmenybėse Makedonija ar Ukraina, mes galime“, – svarstė G.Keiselis.
Panašiai kalbėjo ir V.Valteris.
„Ispaniją, Serbiją, Prancūziją, Graikiją laikyčiau pagrindinėmis favoritėmis.
Lietuva irgi turėtų būti šalia jų, skirtingai nei Rusija, kuri nusileido žemiau grindjuostės, – kalbėjo V.Valteris. – Kelialapį į olimpines atrankos varžybas tikrai iškovosite, o ten jau bus lengviau žaisti su Afrikos ir Azijos komandomis.
Suprantama, kad Rygoje lietuviams reikia pirmosios vietos grupėje, kad aštuntfinalyje išvengtumėte stiprių varžovų aštuntfinalyje iš C grupės – Kroatijos arba Graikijos.
Latviams irgi galima kovoti. Juk burtai geri, aš seniai nemačiau tokios silpnos grupės. Jei aštuntfinalyje susidurtume su slovėnais ar gruzinais, viskas taptų įmanoma.“
Projektuojant galimą Lietuvos ir Latvijos krepšininkų kelią Europos pirmenybėse, atrodo, kad šių dviejų komandų dvikova sekmadienį gali nulemti pirmosios vietos grupėje laimėtoją.
„Žinoma, Lietuvos rinktinės žaidėjai rungtyniauja kiek stipresnėse komandose.
Tačiau kai ši karta pasitrauks, galbūt Latvija bus stipresnė, – dar toliau žvalgėsi V.Valteris. – Bet kuriuo atveju, kai kaimynai žaidžia, visada įdomu.“
