Įvykio svarbą atspindi ir sekmadienio antraštės Latvijos elektroninėje žiniasklaidoje.
„Šiandien Rygoje – Baltijos krepšinio derbis“, – praneša apollo.lv.
„Latvijos antrieji varžovai – principiniai pietų kaimynai lietuviai. Latvijos ir Lietuvos komandų sėkmingas startas Europos čempionate, puikūs bilietų pardavimo rodikliai, abiejų šalių sirgalių aktyvumas „Arena Riga“ tribūnose ir, žinoma, istoriniai santykiai paverčia sekmadienio mačą Rygoje vykstančio turnyro gardžiausiu kąsniu“, – rašoma delfi.lv straipsnyje.
Tik Latvijos krepšinio federacijos interneto svetainė basket.lv nepamiršta, kad šis mūšis dar nėra žūtbūtinis: „Latvija prieš Lietuvą: svarbus ir intriguojantis, bet ne paskutinis mūšis“. Latvijos dienraštis „Diena“, rengdamasis kaimynų dvikovai, šeštadienio numeryje prisiminė visą Latvijos ir Lietuvos krepšinio istoriją ir pabandė atsakyti į klausimą, kodėl kažkada pirmavę latviai ilgainiui atsiliko nuo lietuvių.
„Tarp visų Rygoje vykstančio Europos čempionato rungtynių labiausiai laukiama Latvijos rinktinės kova su Lietuvos komanda. Mes jau įpratome žiūrėti į Lietuvos pergales iš apačios, bet buvo laikai, kai latviai duodavo krepšinio pamokų pietų kaimynams“, – nostalgiškai rašė „Diena“, priminusi, kad 1935 metais Rygoje Latvijos rinktinė draugiškose rungtynėse sutriuškino Lietuvos nacionalinę komandą 123:10!
Nuo tada nutekėjo daug vandens ir šiais laikais tokie rezultatai Europos krepšinyje apskritai neįmanomi. Vis dėlto latviai norėtų, kad per rungtynes su lietuviais bent jau nebūtų laikomi aiškiais autsaideriais. O taip yra visą ketvirtį amžiaus – nuo tada, kai abi šalys atgavo nepriklausomybę ir grįžo į krepšinio šeimą.
Kodėl Lietuvos krepšinis nužygiavo į priekį, palikęs latvius trypčioti vietoje? „Daug didesnis galimų žaidėjų pasirinkimas – lietuviai krepšinio talentų ieško tarp trijų milijonų gyventojų, latviams lieka tik šiek tiek daugiau nei milijonas (mūsų šalyje bandymas pasėti krepšinio sėklą ne latvių gyvenamoje teritorijoje nedavė stabilių rezultatų). Lietuvoje krepšiniu užkrėsti visi jaunuoliai, nedaug lietuvių nesvajoja apie krepšininko karjerą, o latviai stengiasi pabandyti daugiau sporto šakų, – svarstė „Diena“. – Negalima teigti, kad Lietuvoje yra begalė krepšinio supertalentų, tačiau platus ir kokybiškas vidutinis sluoksnis sudaro stabilų pagrindą stipriam nacionaliniam čempionatui ir parengia didelį būrį motyvuotų žaidėjų. Dėl to sumažėja rinktinės priklausomybė nuo lyderių sportinės formos ar nuotaikos“.
„Diena“ pacitavo ir buvusio Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjo bei trenerio Roberto Štelmaherio nuomonę: „Didžiausias skirtumas – lietuviai yra daug agresyvesni. Jie išmokyti spausti varžovus visoje aikštėje, o ne vien stovėti prie tritaškio linijos ir laukti savo progos“.