„Kaip ir buvo laukta, Prancūzija, Serbija ir Graikija stipriai pradėjo Europos čempionatą – šios komandos laimi savo rungtynes.
Graikų ir prancūzų pergalės – puikių krepšininkų nuopelnas. Žinoma, ir geriems žaidėjams reikia komandinio žaidimo. Graikai labai gerai dalijasi kamuoliu – jie pirmi tarp visų 24 komandų pagal rezultatyvius perdavimus.
Nors Graikija ir Prancūzija nežaidžia itin rezultatyviai, šios ekipos nepaprastai gerai ginasi. Atakoms diriguoja ypač pajėgūs įžaidėjai: Prancūzijai – Tony Parkeris, Graikijai – Vassilis Spanoulis. Tai – labai aukštos klasės žaidėjai.
Labai įstrigo serbų pirmosios rungtynės su ispanais. Serbijos pergalę lėmė ne vidurio puolėjų, bet nuostabus krašto puolėjų ir gynėjų žaidimas. Serbijos žaidimas akivaizdžiai rodo, ko labiausiai reikia šių dienų krepšiniui – mokėti keisti žaidimo ritmą. Aleksandro Džordževičiaus treniruojami serbai gali žaisti labai greitai, bet paskui, kai to reikia, moka sklandžiai pereiti į lėtą ir nelabai švarų krepšinį.
Be to, serbai turi ne vieną, o kelis lyderius. Kai nesiseka Milošui Teodosičiui, į jo vietą stoja Nemanja Nedovičius. Kai nesiseka Bogdanui Bogdanovičiui, iniciatyvos imasi Nemanja Bjelica. Serbija – labai universali ir savimi pasitikinti komanda. Pagal šios dienos vaizdą, jai galima klijuoti vienos turnyro favoričių etiketę.
Kiek netikėtai gerai žaidžia Izraelis ir Lenkija. Pastaroji laimėjo dvejas rungtynes, o Prancūzijai nusileido tik trimis taškais.
Regis, naujasis treneris Mike’as Tayloras daug padarė, kad Lenkija taptų stipria vidutinioke. Lenkams niekas nepranašavo didelės sėkmės, bet atvykę į čempionatą be įtampos jie atrodo labai tvirtai psichologiškai. Manau, kad kitame etape Lenkija bus pavojinga varžovė bet kuriai komandai.
Labiausiai lūkesčių nepateisina Rusija, taip pat Bosnija ir Hercegovina, kurios sudėtis nėra prasta.
Kiek skaičiau, dėl Rusijos nesėkmių vieni kaltina trenerį Jevgenijų Pašutiną, kiti – buvusią federacijos prezidentę Juliją Anikejevą. Šioje šalyje įprasta vieniems kaltinti kitus, bet vertinant objektyviai atrodo, kad iš Rusijos liko tik ambicijos ir manymas, kad ji yra stipri krepšinio valstybė.
Realiai, pasitraukus Andrejui Kirilenkai ir Viktorui Chriapai, neatvykus Aleksejui Švedui, Timofejui Mozgovui ir Aleksandrui Kaunui, Rusijos rinktinėje liko tik geras sutartis su klubais pasirašę vidutiniokai.
Kai kurios komandos, netekusios geriausių žaidėjų, sugeba pasikeisti ir žaisti stiprų komandinį krepšinį, bet Rusija niekada tuo negalėjo pasigirti.
Nors Rusijos, kaip krepšinio valstybės ir 2007 m. Europos čempionės, rezultatai stebina, prisimenant jos vidaus politines intrigas, 3 pralaimėjimai yra dėsningi.
Staigmeną ne tik man pateikė ir Lietuvos rinktinė, pralaimėjusi Belgijai. Juk nesitikėjome, kad mūsų krepšininkai kam nors nusileis tokioje palankioje grupėje.“
