„Po ilgų ieškojimų gal galiausiai pradedame suprasti save?“, – į klausimą, kokia į Prancūziją skrenda Lietuvos ekipa, atsakė nacionalinės ekipos strategas Jonas Kazlauskas.
Lietuvos komandai dvikovos Rygoje nebuvo rožėmis klotos: jau pirmoje dvikovoje mūsų šalies atstovai vos ne vos įveikė Ukrainą 69:68, po to solidžiai sužaidė su šeimininkais latviais 68:49, po to gavo antausį nuo belgų 74:76 ir, galiausiai, tik per kraujus palaužė kuklią Estiją 64:62.
Treneris apie akistatą su čekais mažiau kalbėjo ir didesnį dėmesį skyrė ekipos emociniam komandos jausmui apibrėžti.
„Reikia pasakyti, kad mes pergyvename kartų kaitą. Ir tai duoda tam tikrą antspaudą mūsų žaidimui. Mes pasaulio reitinge esame ketvirtoje vietoje ir tas rezultatas mūsų jaunimą slegia. Aš gal ir susitvarkysiu su psichologija, o jaunimas... Jis kaito naujienas, girdi, kad mes geriausi, mes turime daužyti varžovus, o daužyti neišeina. Ir tai pradeda slėgti“, – aikšino J.Kazlauskas
- Pirmoji vieta grupėje leidžia galvoti apie papildomą poilsio dieną. Ji jums ir ekipai reikalinga?, – buvo paklaustas J.Kazlauskas.
– Aš, matote, nežinau, nesigilinau tvarkaraščio. Žaisime sekmadienį? Labai gerai. Varžovą aš žinau – tai gruzinai.
– Ką galite apie juos pasakyti?
– Kaip tyčia, lyg numatydamas, mačiau jų paskutinį mačą su kroatais, kurį jie laimėjo. Gruzinai sužaidė labai stiprias rungtynes. Jie turi kelias žvaigždes, septynis gerus krepšininkus. Aplink kelis galingus žaidėjus ir sukasi jų žaidimas. Be to, jie turi gerų metikų. Žodžiu, tai labai patyrusi rinktinė. Manau, čempionato pradžioje jie nerodė tokio žaidimo, kuri galėjo parodyti, bet po to įsibėgėjo.
– Lietuvos rinktinei tenka šiame čempionate susitikti su keistomis ekipomis...
– Nieko nuostabaus – kaip ne kartą sakyta, visi dabar jau moka žaisti krepšinį. Pasaulis darosi mažas. Tam, kad galėtum būti geresniu, turi iškart parodyti, kad esi pajėgesnis – va, mače su čekais, jei Jonas Valančiūnas nebūtų dviems jų lyderiams parodęs vietą, nežinia, kaip būtų. O dabar – aiški situacija, varžovai nelindo po krepšiu, nes jiems buvo suprantama, jog nieko gero...
