Lietuvos žaidimą ir pirmenybes akylai stebi ir nusipelnęs Lietuvai krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. Jis atostogas Vokietijoje derino su krepšinio kovomis Berlyne – čia varžėsi ir geras jo draugas Chrisas Flemingas, vadovaujantis vokiečių rinktinei.
Š.Sakalauskas nepamiršo ir lietuvių pasirodymo, kuriame mato trūkumų, tačiau išlieka pozityvus.
„Nereikia žvelgti į praeitį – kodėl nelaimėjome visų mačų ir kodėl jų nelaimėjome triuškinančiai. Svarbiausia, kad likome pirmi ir aštuntfinalyje žaisime ne prieš kroatus ar graikus.
Jeigu rinktinė būtų visus šlavusi dideliais skirtumais, sirgaliai kalbėtų, kad buvo lengva grupė ir nesame pasiruošę rimtoms kovoms kitame etape.
Viskas klostosi gerai, einant link olimpinio kelialapio. Gavome tikrai ne pačią sunkiausią grupę ir visi mačai buvo nelengvi – esame tarp pasaulio lyderių, bet mus kiek nuleido ant žemės. Kiekvienais metais iš naujo turime įrodyti, kad esame stiprūs.
Mums tikrai sunkiai sekėsi, bet manau, kad tai yra geras kelias. Tai supurtė ir suklijavo komandą, pamatėme, kad čempionatas gali greitai baigtis“, – sako treneris.
Š.Sakalauskas pripažįsta, kad grupės kovos parodė, jog Lietuva gali žaisti tiek gerai, tiek ne itin sėkmingai. Visa tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių ne paskutinis ir psichologija.
„Juos veikia aplinka. Trys milijonai krepšininkus mato finale. Tik nedidelė dalis žiūri teigiamai, o kiti peikia. Paimkime kiekvieną žmogų – jeigu jam penkiolika dienų kalsime į galvą, kad tu negabus, blogas ir už tave kiti geresni – nedaugelis tai atlaikys“, – pažymi jis.
Lietuvos rinktinė grupių etape pademonstravo vieną geriausių gynybų čempionate – praleisdavo po 67,2 taško ir užėmė antrąją vietą pagal šį rodiklį. Pirmi buvo prancūzai, praleidę po 67 taškus.
Š. Sakalauskas šio pasiekimo nenurašo palankiems ir ne tokiems stipriems varžovams, o giria mūsiškių trenerių darbą. Būtent gynyba jį labiausiai ir džiugino Lietuvos rinktinės žaidime.
„Džiugino tai, kad visą laiką, vadovaujant J.Kazlauskui, Lietuva didelį dėmesį skiria gynybai. Ji sutelkia komandą, mobilizuoja sunkiu momentu ir yra pergalės garantas“, – neabejoja specialistas.
Kalbėdamas apie trūkumus Š.Sakalauskas visų prima išskiria greičio trūkumą – tiek bėgant į puolimą, tiek atliekant pirmą perdavimą, tiek kamuolio judėjime – jis turėtų būti ženkliai greitesnis.
Paskutinės rungtynės su Čekija kiek nubraukė dar vieną problemą – žaidėjų stipriųjų pusių išnaudojimą. Pirmas geras rungtynes sužaidė Artūras Milaknis, įėjęs į aikštę ir atlikęs savo darbą. Trenerio manymu, aikštėje pasirodant tokiems žaidėjams rinktinės braižas turi keistis. To trūko pirmose rungtynėse.
„Kai į aikštė išeina žaidėjai, kurie yra dominuojantys savo pozicijoje, turi keistis žaidimo braižas. Su čekais tas buvo“, – mano jis.
Š.Sakalauskas sutinka, kad Gruzija – geresnis varžovas aštuntfinalyje nei Graikija ar Kroatija, tačiau grupės etapas parodė, kad teks kautis.
„Apskritai nėra aiškių favoritų visose porose, išskyrus Serbijos ir Suomijos. Popieriuje gal ir yra tie favoritai, bet reikia tas rungtynes sužaisti aikštėje, o čia jau daug faktorių atsiranda – nuo fizinio pasirengimo ir medikų darbo iki psichologijos“, – pastebįs treneris.
