„EuroBasket“ čempionate keturiems mūsų rinktinės naujokams sekasi skirtingai: vieni turi galimybę žaisti vidutiniškai po pusantro kėlinio, kiti tenkinasi epizodiniais vaidmenimis. Kol kas iki trečiadienio mačų tik D.Sabonis buvo perkopęs dviženklę pelnytų taškų ribą – dešimt, o kiti pirmąkart Europos pirmenybėse kovoję lietuviai tenkinosi kuklesniais rodikliais: D.Gailius iš viso įmetė 7 taškus, L.Lekavičius – 5, o A.Milaknis – 2.
Tačiau žaidėjai tikina, kad pirmoji patirtis nacionalinėje ekipoje jų nenuvylė ir bendraklubių pasakojimai apie rinktinės uždarą, bet įspūdingą gyvenimą treniruočių ir turnyro metu – ne iš piršto laužti.
Susitaikė su pagalbininko vaidmeniu
Šią vasarą rinktinėje vietą išsikovojęs 27 metų puolėjas D.Gailius sakė, kad jį džiugina puiki atmosfera rūbinėje – komanda išskirtinai draugiška. Klaipėdietis to ir tikėjosi, nes pažįsta daugumą krepšininkų, su ne vienu yra tekę kautis aikštėje.
„Ne, čia nėra tradicijų bėgti į kioską pirkti senbuviams ledų“, – juokėsi tarpsezonį iš uostamiesčio ekipos į sostinės „Lietuvos ryto“ klubą persikėlęs puolėjas.
Lyderio savybių nestokojantis krepšininkas susitaikė su tuo, kad jo vaidmuo rinktinėje bus gerokai menkesnis nei įprasta – tai žinojo jau važiuodamas į čempionatą.
Pirmose rungtynėse prieš ukrainiečius nuo suolo nepakilęs D.Gailius antrajame mače su Latvijos rinktine gavo progą pasireikšti. Debiutas buvo solidus – krepšininkas per 20 minučių pasižymėjo 7 taškais, 5 atkovotais kamuoliais ir 2 rezultatyviais perdavimais.
Nelemtame mače prieš belgus puolėjas vėl nepakilo nuo atsarginių suolo. Tačiau ne tai įpykdė D.Gailių, o teisėjų sprendimas įskaityti paskutinį varžovų metimą:
„Visiems akivaizdu, kad metimas buvo pavėluotas. Bet ir patys esame dėl to kalti – reikėjo žaisti taip, kad viską lemtų ne paskutinė ataka“.
Sensacingo kluptelėjimo D.Gailius nesureikšmino: „Aišku, rūbinėje buvo rimtas pokalbis, visi pasisakėme, išklausėme trenerio. Dabar ne metas savigraužai, nes nieko dar nepraradome. Turime žiūrėti į priekį, o ne dairytis atgal“.
Prisirašymas – šašlykai
„Viskas, ką bendraklubiai pasakojo apie rinktinę, jos virtuvę, viskas atitiko realybę. Dabar pats patyriau savo kailiu, bet galiu pasakyti, kad stebinančio nieko nebuvo“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės naujokas, tačiau jau patyręs 29-erių A.Milaknis.
Su Kauno „Žalgirio“ klubu šiemet atsisveikinęs ir sutartį su rusų Kazanės „Uniks“ pasirašęs lietuvis pasakojo, kad rinktinės naujokams papildomų darbų senbuviai ar administracija neužkrauna.
„Tai juk ne klubas. Tai rinktinė – visi suvažiuoja, čia jaučiama pagarba vienas kitam ir jokių žeminančių užduočių nacionalinėje ekipoje nėra. Žinoma, jaunimas kai kada padeda ekipos personalui, tačiau jo pas mus tikrai užtenka, kad susitvarkytų su darbais ir be krepšininkų pagalbos“, – tikino pirmą kartą pakviestas ir iškart į ekipą trenerio Jono Kazlausko paimtas žaidėjas.
A.Milaknis sakė, kad kažkokio išskirtinio naujokų „prisirašymo“ nacionalinėje komandoje nėra. Atvirkščiai – tam, kad naujokai ir jau ne kartą rinktinę atstovavę žaidėjai geriau vienas kitą suprastų, rinktinės senbuviai rengia susibūrimus.
„Na, tai buvo ta taip vadinama „cementovkė“. Važiavome į pirtį, kepėme šašlyką, bendravome neformalioje aplinkoje, kad taptume viena komanda. Ir viskas – toks jau ir prisirašymas. Jokių ten naujokų „prirašymų“ su kokiomis nors žeminančiomis užduotimis tikrai nėra – nieko nereikėjo daryti man ar kitiems trims naujokams“, – linksmai kalbėjo A.Milaknis.
Krepšininkas tikino, kad dabar laukia momento, kada galėtų savo žaidimu prisidėti prie nacionalinės komandos pergalių.
„Norisi, išbėgti į aikštę. Tačiau supranti, kad tai ne klubas – rinktinėje yra 12 labai stiprių žaidėjų ir tiesiog reikia kantriai laukti to momento, kai bus parankūs varžovai ar priteiks pagalbos. Sėdžiu, galvoju, kad visuose Europos čempionato mūsų žaistuose mačuose galėjau pasirodyti ir padėti ekipai, bet tenka kantriai laukti savosios valandos“, – tikino A.Milaknis.
Jaučia trenerio pasitikėjimą
Vienas jauniausių rinktinės narių 21 metų 180 cm ūgio įžaidėjas L.Lekavičius mėgaujasi būdamas tarp geriausių Lietuvos krepšininkų: „Viskas čia yra ne gerai, o labai gerai“.
Juodu darbu į Kauno „Žalgirio“ pagrindinę sudėtį, o po to ir į Lietuvos rinktinę prasibrovęs šilališkis debiutiniame čempionate gauna netgi daugiau laiko pasireikšti nei tikėjosi. Pirmose dvejose rungtynėse 11-12 minučių rungtyniavęs L.Lekavičius trečiajame mače su belgais aikštėje praleido dukart ilgiau.
„Tikėjausi, kad gausiu žaisti apie 10 minučių. Rungtynėse belgais žaidžiau gerokai daugiau, nes treneris nusprendė vienu metu laikyti aikštėje du įžaidėjus. Toks sprendimas mane tik nudžiugino – malonu jausti, kad treneris manimi pasitiki“, – kalbėjo po beveik 15 minučių aikštėje praleidžiantis krepšininkas.
Gynėjas pripažino, kad prieš kiekvieną mačą jaučia nemenką jaudulį: „Jausmas yra neįtikėtinas, nes mus Rygoje palaiko tokia didelė sirgalių armija. Atrodo, kad su įtampa susitvarkyti pavyksta – juk mano vaidmuo čia ne toks ženklus kaip „Žalgiryje“. Čia ir mano užduotis yra paprastesnė nei Kaune – turiu duoti 10 minučių poilsio Mantui“.
Mažiausias komandos narys šypsojosi, paklaustas, ar rinktinėje yra kokių nors ritualų naujokams: „Ne, turime tiek pagalbinio personalo, kad net vandens paduoti nereikia“.
Kalbėdamas apie kluptelėjimą prieš belgus L.Lekavičius tik gūžtelėjo pečiais – tai jokia tragedija, galimybė laimėti grupės varžybas dar neprarasta.
Prašė atnešti vandens
Tuo tarpu 19-metis naujokas legendinio Arvydo Sabonio sūnūs Domantas sakė, kad istorijas apie rinktinės solidarumą, krepšininkų draugystę ekipoje yra girdėjęs ne iš vieno nacionalinės komandos nario – net ir iš tėvo.
„Pasakojo, kaip ekipoje linksma, kokie visi vyrai šmaikštūs ir šaunūs – kaip matau, viskas taip ir yra. Patenkintas esu viskuo komandoje – labai geras jausmas būti jos dalimi. Porą kartų buvau paprašytas atnešti vandens – tačiau tikrai tai ne todėl, kad esu rinktinės naujokas. Paprasčiausiai, to reikėjo. O šiaip – rinktinės nariai labai draugiški“, – pasakojo šiemet pirmą kartą nacionalinės komandos marškinėlius vilkintis Gonzagos universiteto studentas D.Sabonis.
205 cm ūgio jaunuolis tikino, kad panašiai buvo sutiktas kaip naujokas ir Gonzagos „Bulldogs“ komandoje, kurioje lietuvis sužaidė pirmąjį sezoną NCAA lygoje. Ir jo metu D.Sabonis buvo vienu iš lyderių.
Žaidėjas tikino, kad jis visiškai nesitikėjo prasimušti į komandą – vasarą planavo padėti tik Lietuvos dvidešimtmečių rinktinei, bet pamatęs nacionalinės ekipos kandidatų sąrašą – apsidžiaugė.
„Aš nemanau, kad į mus, rinktinės naujokus, treneris J.Kazlauskas žiūri atlaidžiau ar pro pirštus. Už klaidas aikštėje gauname pylos. Jei jau patekome į rinktinę, esame lygūs su kitais žaidėjais ir naujoko statusas jau negalioja“, – sakė geru žaidimu čempionate sirgalių simpatijas užkariavęs D.Sabonis
