Pasibaigus pirmam Europos krepšinio čempionato etapui, buvęs Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra apžvelgė D grupės nugalėtojos Lietuvos rinktinės žaidėjų pasirodymą. Ypač trenerį domino paskutinis rinktinės mačas, kuriame dėl pirmosios vietos kovoję lietuviai sugebėjo po pratęsimo įveikti Čekiją 85:81.
„Netikėta, kad visos grupės rungtynės Lietuvai buvo įtemptos. Buvo matyti, kad pasitaikė momentų, kai mūsų krepšininkai buvo praradę pasitikėjimą savimi. Juos veikė kritika, klausimai dėl žaidimo – kas veikia, kas neveikia? Tai sukėlė papildomos įtampos, – kalbėjo K.Kemzūra. – Tačiau galiausiai suradome kelius užkopti į pirmąją vietą grupėje, kaip ir buvo planuota. Mačas dėl pirmosios vietos su Čekija irgi buvo sunkus. Žaidėme su stipriu varžovu, bet galiausiai atsirado greitų atakų, tritaškių mačo pabaigoje. Mūsų rinktinės žaidimas tapo laisvesnis.
Manau, kad tai lėmė žaidimo agresyvumas. Žinoma, Jono Valančiūno įžengimas į aikštę daug ką pakeitė – jis greitai išvedė iš pusiausvyros Janą Vesely savo blokais ir dominuojančiu žaidimu.
Svarbu, kad ir kiti lietuviai žaidė agresyviai.
Manau, kad kartais be reikalo pristabdome žaidimą. Būtų galima žaisti greičiau, tarkim, kai pasitaiko galimybė pulti trys prieš tris.
Norėtųsi, kad greičiau išsipainiotume, kai varžovai dvigubina gynybą. Ir mače su Čekija pasitaikė klaidų J.Valančiūnui žaidžiant ant „ūselio“.
Galiausiai reikėtų pataikyti. Tikiuosi, kad Mantas Kalnietis persilaužė, per pratęsimą į čekų krepšį pataikęs du tritaškius – jam to labai reikėjo. Kai varžovas bijo, kad pataikysi iš toli, jis ginasi arčiau – tada lengviau apeiti.
Nėra abejonių, kad ir M.Kalnietis, ir Renaldas Seibutis yra geresni metikai, nei parodo jo taiklumo procentas grupės varžybose (M.Kalnietis pataikė 29,3 proc. dvitaškių ir tritaškių, R.Seibutis – 35,5 proc. – Red.).
Svarbu, kad atkovotume daugiau kamuolių puldami. Jei metikai žinotų, kad turės daugiau galimybių antrajai progai, jie atakuotų labiau pasitikėdami. Progoms sukurti reikia agresijos baudos aikštelėje. Varžovai puola padėti vienas kitam, ir taip atsiranda erdvės geriems metimams.
Pagal statistiką, grupės varžybose geriausiai pasirodė J.Valančiūnas. Reikiamais momentais atsakomybę prisiėmė Jonas Mačiulis. Solidžiai žaidė Paulius Jankūnas. Pasitaikė mačų, kai gerai į žaidimą įsitraukė Domantas Sabonis ir Deividas Gailius.
Tačiau nė vienas iš 12 krepšininkų dar nesužaidė geriausių savo rungtynių, o tai teikia vilties.
Manau, kad į Lilį rinktinė nukeliavo neblogos nuotaikos. Krepšininkai nepalūžo kaip komanda. Jie nepradėjo žaisti po vieną, nepradėjo pyktis ir ieškoti kaltų.
Aštuntfinalyje laukia Gruzija. Manau, kad tai talentingas, bet mums parankus varžovas. Gruzinai turi Zazą Pačuliją, bet ir mes turime vyrų, kurie, jei reikės, gali su juo stumdytis po krepšiu.
Gruzija turi gerų žaidėjų, tokių kaip Tornikė Šengelija, Viktoras Sanikidzė ir Manučaras Markoišvilis, bet Georgas Cincadzė – vienintelis stiprus jų įžaidėjas. Galime bandyti jį išvarginti ir atkirsti.
Mes esame greitesni ir judresni. Greitis turėtų būti mūsų pranašumas aštuntfinalyje.“
