EUROLYGA 2023

Lietuvos didvyriai: žvaigždės, kurios sužibo svarbiausiu metu

Š.Jasikevičius buvo išrinktas naudingiausiu 2003 metų Europos krepšinio čempionato žaidėju.
Š.Jasikevičius buvo išrinktas naudingiausiu 2003 metų Europos krepšinio čempionato žaidėju.
A.Karnišovas (1995 m.) 35 taškai su Vokietija.
A.Karnišovas (1995 m.) 35 taškai su Vokietija.
A.Sabonis (1995 m.) 33 taškai su Rusija.
A.Sabonis (1995 m.) 33 taškai su Rusija.
S.Štombergas (2003 m.) 28 taškai su Vokietija.
S.Štombergas (2003 m.) 28 taškai su Vokietija.
R.Šiškauskas (2003 m.) 27 taškais su Serbija ir Juodkalnija.
R.Šiškauskas (2003 m.) 27 taškais su Serbija ir Juodkalnija.
D.Songaila (2007 m.) 20 taškų su Kroatija.
D.Songaila (2007 m.) 20 taškų su Kroatija.
J.Mačiulis (2013 m.) 23 taškais su Kroatija.
J.Mačiulis (2013 m.) 23 taškais su Kroatija.
Daugiau nuotraukų (7)

„Lietuvos rytas“

Sep 14, 2015, 2:50 PM, atnaujinta Oct 15, 2017, 9:52 PM

Nerašyta komandinių žaidimų taisyklė: vienas lauke – ne karys. Tačiau ir būriui reikia generolu. Būtent juo sekmadienį tapo Jonas Mačiulis, jau ne pirmą kartą gelbėjęs Lietuvos rinktinę.

Tritaškį likus 12 sekundžių iki mačo pabaigos įmetęs ir 34 taškus surinkęs J.Mačiulis tapo tikru Lietuvos didvyriu ir didžiuoju Lietuvos pergalės Europos čempionato aštuntfinalyje 85:81 kalvis.

Socialiniuose tinkluose pagyrų lavinos sulaukęs J.Mačiulis padėjo nugalėti Gruziją ir pateko į garbingą „Eurobasket“ suspindėjusių Lietuvos žvaigždžių sąrašą.

„Lietuvos rytas“ siūlo prisiminti karščiausius žaidėjų šou.

Artūras Karnišovas (1995 m.)

35 taškai su Vokietija

Kitomis aplinkybėmis rungtynės 1995 m. Europos pirmenybėse su Vokietijos rinktine Lietuvos krepšininkams būtų buvusios eilinės. Tačiau jos pateko į istoriją dėl dviejų priežasčių.

Tai buvo pirmasis Lietuvos rinktinės mačas žemyno čempionate atkūrus šalies nepriklausomybę ir per jį net 35 taškus (9/13 dvitaškių, 2/2 tritaškių, 11/13 baudų) pelnė A.Karnišovas.

Nors nuo tada mūsų šalies komanda sužaidė dar 79 rungtynes, šis rezultatas ir dabar yra Lietuvos rinktinės krepšininkų rekordas Europos pirmenybių baigiamuosiuose turnyruose.

Dvikovą su vokiečiais, kurioje, pasak A.Karnišovo, „nuo pradžios puikiai sekėsi pulti ir tik per paskutines penkias minutes truputį atsipalaidavome ir pradėjome vilkinti laiką“, Lietuvos rinktinė nesunkiai laimėjo 96:82.

Arvydas Sabonis (1995 m.)

33 taškai su Rusija

1995 m. Europos čempionate daug kalbėta, kad rusai tyčia pralaimėjo paskutines grupės rungtynes norėdami ketvirtfinalyje žaisti su Lietuvos rinktine.

Rusijos krepšininkų negąsdino net susitikimas su lietuvių milžinu A.Saboniu.

Be reikalo. A.Sabonis sutrypė varžovų priekinę liniją, o Lietuvos rinktinė dominavo nuo pirmos iki paskutinės minutės, nugalėjo 82:71, pateko į pusfinalį ir užsitikrino kelialapį į Atlantos olimpiadą.

„Buvo labai svarbu parengti taktikos ir strategijos planą. Siekėme optimaliai pasinaudoti savo privalumais ir paslėpti trūkumus. Kaip ir planavome, pavyko regzti puolimą per A.Sabonį ir jis vien per pirmąjį kėlinį įmetė 25 taškus (tada buvo žaidžiami du kėliniai po 20 min. – Red.)“, – džiaugėsi Lietuvos rinktinės treneris Vladas Garastas.

A.Sabonis visas 40 min. žaidė be keitimo, pelnė 33 taškus (13/15 dvitaškių, 1/1 tritaškio, 4/7 baudų) ir atkovojo 14 kamuolių.

Saulius Štombergas (2003 m.)

28 taškai su Vokietija

Per Lietuvos ir Vokietijos rinktinių rungtynes 2003 m. Europos pirmenybėse ryškiausia žvaigždė buvo ne Dirkas Nowitzki. Vokiečių fenomeną užgožė lietuvių „vokietis“ S.Štombergas.

Lietuvos rinktinės kapitonas pelnė 28 taškus (3/4 dvitaškių, 5/8 tritaškių, 7/7 baudų) ir kartu su D.Nowitzki dengusiu Mindaugu Žukausku tapo pagrindiniu pergalės kalviu – 93:71.

„Nesitikėjome, kad rezultatas bus toks įspūdingas. Maniau, kad bus sunkiau, bet tikėjimas savimi vedė mus į priekį, – nedaugžodžiavo S.Štombergas, kuris buvo išrinktas į to turnyro geriausių žaidėjų penketą. – Man pavyko pajusti ritmą. Ir komanda šįkart gerai manimi pasinaudojo.“

Ramūnas Šiškauskas (2003 m.)

27 taškai su Serbija ir Juodkalnija

Per auksinį 2003 m. Europos čempionatą Lietuvoje labiausiai buvo nerimaujama prieš ketvirtfinalio rungtynes su Serbijos ir Juodkalnijos rinktine. Žaisdami su šiais varžovais lietuviai buvo ne sykį skaudžiai nusvilę, todėl jaudinosi net labiau nei prieš finalą.

Tačiau Stokholme ginti čempionės vardo atvykusi Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė jau buvo ne ta, o ir į triumfo žygį pakilusiai Lietuvos komandai viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Mūsų šalies krepšininkai nugalėjo 98:82, o tą dieną 25-ąjį gimtadienį šventęs R.Šiškauskas pelnė 27 taškus (6/8 dvitaškių, 3/6 tritaškių, 6/7 baudų).

„Pajutau žaidimo ritmą. Metimai skriejo tiksliai ir viskas neblogai sekėsi. O kai taip sekasi, kodėl nesiimti atsakomybės? Tai ir stengiausi daryti“, – kalbėjo sukaktuvininkas.

Darius Songaila (2007 m.)

20 taškų su Kroatija

2007 m. lietuvių ekipos sudėtis buvo itin galinga, bet komandinis žaidimas šlubavo. Rinktinę dažniausiai tempė į čempionato geriausių krepšininkų penketą išrinktas R.Šiškauskas arba Šarūnas Jasikevičius, tačiau per ketvirtfinalio rungtynes su Kroatijos ekipa lyderio naštos teko imtis D.Songailai.

Jis pelnė 20 taškų (7/10 dvitaškių, 1/3 tritaškių, 3/3 baudų) ir atkovojo 7 kamuolius, o lietuviai palaužė varžovus 74:72 ir pateko į pusfinalį. Komandai prarasti pasitikėjimo neleidęs D.Songaila net 16 taškų surinko po didžiosios pertraukos (po 8 – trečiajame ir ketvirtajame kėliniuose).

„Varžovai velniškai gerai dengė R.Šiškauską, – kodėl reikėjo kito lyderio, paaiškino D.Songaila. – Mes prastai žaidėme pirmajame kėlinyje, o kroatai paskutiniame. Bet viskas galėjo baigtis ir priešingai. Abi komandos buvo vertos laimėti. Nežinia, kaip rungtynės būtų pasibaigusios, jei Zoranas Planiničius paskutinę sekundę būtų pataikęs baudas.“

Jonas Mačiulis (2013 m.)

23 taškai su Kroatija

Prieš dvejus metus Slovėnijoje neginčytinas Lietuvos rinktinės vedlys buvo Mantas Kalnietis, į turnyro geriausių žaidėjų penketą pateko Linas Kleiza, bet įspūdingiausią solo pasirodymą surengė J.Mačiulis.

Jo valanda išmušė per pusfinalio rungtynes su kroatais. Po dviejų kėlinių lietuviai pirmavo vos 3 taškais. Tačiau tada J.Mačiulis vien per trečiąjį kėlinį pelnė 11 taškų, ir po kelių minučių komandas jau skyrė ne 3, o 18 taškų.

Lietuviai nugalėjo 77:62 ir po dešimties metų pertraukos pateko į Europos pirmenybių finalą. O prie J.Mačiulio pavardės galutiniame protokole buvo įrašyti 23 taškai (2/4 dvitaškių, 4/6 tritaškių, 7/9 baudų) ir 6 atkovoti kamuoliai.

„Norėjosi nutildyti tuos, kurie mus skeptiškai išlydėjo į čempionatą. Turime įrodinėti, kad irgi šį tą sugebame – ne vien senoji karta. Žinojome rungtynių vertę ir iš visų jėgų stengėmės patekti į finalą“, – sakė pusfinalio didvyris.

Nerašyta komandinių žaidimų taisyklė: vienas lauke – ne karys. Bet kartais krepšininkas pats nuverčia kalnus. Europos čempionatuose Lietuvos žvaigždės yra surengusios įspūdingų pasirodymų.

Padarė daug, bet to neužteko

Net ir superrezultatyvus vieno krepšininko žaidimas negali užtikrinti pergalės. Tuo įsitikinusios visos komandos, tarp jų ir Lietuvos rinktinė. 1995 m. Europos pirmenybių finale net 32 taškus pelnė Šarūnas Marčiulionis. Tačiau Jugoslavijos ekipoje dar rezultatyviau žaidė 41 tašką įmetęs Aleksandaras Džordževičius, ir lietuviai pralaimėjo 90:96. 2007 m. žemyno čempionato pusfinalyje 30 taškų į Rusijos komandos krepšį įmetė Ramūnas Šiškauskas, bet Lietuvos rinktinė nusileido 74:86.

Rinktinės žaidimo vairą tvirtai laikė Šaras

Šarūnas Jasikevičius buvo išrinktas naudingiausiu 2003 m. Europos čempionato krepšininku, tačiau tiek per tą turnyrą, tiek per kitas žemyno pirmenybes jo svarbiausios savybės buvo patikimumas ir stabilumas, o ne ryškūs blyksniai. Šaras išskirtines rungtynes sužaidė dvejose olimpinėse žaidynėse, kuriose dukart tapo neišsprendžiama problema JAV rinktinei (2000 m. į amerikiečių krepšį įmetė 27, 2004 m. – 28 taškus). Per Europos pirmenybes asmeninis Š.Jasikevičiaus rekordas – „tik“ 22 taškai. Tiek jis pelnė dar 1999 m. per pralaimėtas ketvirtfinalio rungtynes su Ispanijos komanda.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.