2004 metai. Rugpjūčio 27 diena Lietuvos krepšiniui žadėjo istorinę pergalę – vyrų rinktinė visų ekspertų ir sirgalių akyse buvo matoma Atėnų olimpinių žaidynių finale. Tačiau Italijos taikliarankiai paskandino lietuvius negailestingomis bombomis ir sudaužė visas viltis.
Nuo šio vakaro prabėgo jau daugiau nei dešimt metų, tačiau kiekvienas krepšinio aistruolis, laukiantis trečiadienio dvikovos Europos čempionato ketvirtfinalyje, atsimena būtent šią dvikovą.
Nesvarbu, kad per tą laiką Lietuva pasiekė ne vieną pergalę prieš italus, tarp jų – ir 2013-ųjų metų Europos pirmenybėse.
Tačiau tai niekam nesvarbu. Visi prisimena tik šiuo skaičius – 91:100.
Būtent tokiu rezultatu pralaimėjo aiškiais pusfinalio favoritais vadinti lietuviai, grupių etape sugebėję įveikti JAV krepšininkus.
„Lietuva – Europos čempionė, o italai tėra italai“, – tada kalbėjo vienos Rusijos televizijos komentatoriai.
Argentina kitame pusfinalyje įveikė JAV ir tikėjosi sulaukti Lietuvos – pergale netikėjo ir į lietuviškomis nuotaikomis alsavusią OAKA areną įžengę „mėlynieji“. Sunkiai ja patikėjo ir vėliau.
„Laimėti nesitikėjome ir jeigu reikėtų žaisti dar penkis kartus, pergalės neiškovotume“, – po mačo tada kalbėjo italai.
Tačiau jie tai padarė neįtikėtinu stiliumi – prametę pirmąjį tolimą metimą vėliau pataikė net 18 ir mačą baigė su neįtikėtinu 64 procentų taiklumu iš trijų taškų zonos (18/28).
Košmaro, kuris persekioja iki šių dienių, vakaras prasidėjo taip, kaip visi tikėjosi – lietuviai pirmavo nuo pirmų minučių, o Arvydo Macijausko šou padėjo lietuviams antrajame kėlinyje susikrauti dviženklę persvarą – 34:23.
„Kalašnikovas“ tada buvo pelnęs 21 tašką ir pataikęs penkis tritaškius, o po penktojo tolimo metimo garsius „Lietuva, Lietuva“ šūkius pakeitė griausmingas aistruolių klyksmas.
Tačiau tai tapo rungtynių lūžiu, po kurio italai nebesidairė atgal – uraganiškai bėgę „mėlynieji“ spurtavo 21:0 ir patys susikrovė dviženklę persvarą. Po vieno iš tritaškių Giannmarco Pozzecco demonstratyviai parodė į užrašą „Italija“ ant marškinėlių. Degančios akys išdavė, kaip stipriai italai pradėjo tikėti savimi.
OAKA arena, talpinanti 20 tūkst. aistruolių, nuščiuvo. Lietuviai po dviejų kėlinių atsiliko 43:49.
„Ką išdarinėja italai.. Lietuva pradėjo plaukioti, nes manė, kad laimės daug lengviau“, – negalėjo patikėti TV komentatoriai.
Tada Antanas Sireika atliko eksperimentą, kuris šiomis dienomis vadinamas naujausia krepšinio tendencija – trečią kėlinį pradėjo be vidurio puolėjo. Aukščiausias aikštėje buvo Saulius Štombergas, kurio ūgis 202 cm.
„Lietuvai reikia prisiminti, kaip būti komanda, o ne gelbėtis pavieniais veiksmais“, – per pertrauką kalbėjo apžvalgininkai.
Atrodė, kad mūsiškiai prisiminė – po Ramūno Šiškausko dėjimo rezultatas tapo lygus 53:53. Čia pat ir vėl pasipylė varžovų tolimi metimai.
Aikštėje netrūko kietos kovos, o italų aistruoliai po truputį perėmė iniciatyvą ir tribūnose, kuriose kartas nuo karto pasigirsdavo dar galingas „Lietuva!“.
„Kas parašė šį scenarijų? Galima duoti Oskarą“, – patikėti vaizdu tada negalėjo „NTV Sportt“ komentatorius.
Po trijų kėlinių lietuviai atsiliko dešimčia taškų, o tada savo žodį tarė iki tol tylėjęs kapitonas – Saulius Štombergas kėlinį pradėjo devyniais taškais ir pažadino visą areną. Po dar vieno S.Štombergo tritaškio pratrūko pats kapitonas – jis trenkė ranka į parketą ir išliejo emocijas, bet kitoje atakoje pažeidė taisykles penktą kartą.
Saulius griebėsi už veido, kai suprato, kad mačas jam jau baigtas. Tai buvo geriausia iliustracija mačo įtampos.
Mačas buvo baigtas ne tik jam, bet ir lietuviams – likę be kapitono lietuviai dar kurį laiką laikėsi, tačiau keli keisti teisėjų švilpikai išvedė iš kantrybės Šarūną Jasikevičių, o du italų tritaškiai likus žaisti mažiau nei dvi minutes žlugdė ir didžiausius optimistus – 79:89.
Lietuvai nebepavyko įsikibti į pabėgusius varžovus, o „mėlynieji“ po teisėjo švilpuko pergale džiaugėsi lyg būtų laimėję finalą.
Tada didžiausiu visos Lietuvos priešu tapo 31 tašką surinkęs Gianluca Basile. G.Pozzecco pridėjo 17, o žudančius tritaškius ketvirtame kėlinyje pataikęs Giacomo Galanda – 16.
Lietuviams A.Macijauskas pelnė 26, Kšištofas Lavrinovičius 15, S.Štombergas 12, Eurelijus Žukauskas 10.
Šį mačą puikiai pamena du dabartinės rinktinės nariai – trenerio asistentu ir tada buvęs Gintaras Krapikas bei Robertas Javtokas. Atėnuose jis ant parketo praleido tik penkias minutes.
Nors šis mačas jau pasenęs, o beveik visi jo dalyviai jau baigę karjeras, būtent jis šmėžuos lietuviams akyse, iki pats trečiadienio 22 valandos, kada aikštėje pasirodys šių laikų žvaigždės ir sieks pratęsti medalių medžioklę.
