Lietuvos rinktinės pergalę per pratęsimą 95:85 stebėjęs Serbijos rinktinės treneris Aleksandras Džordževičius nusprendė, kad delsti negalima – lietuviai jam paliko gerą įspūdį.
„Lietuva įrodė, kad yra viena iš stipriausių rinktinių Europoje. Labai gerbiu šią rinktinę ir jos trenerį J.Kazlauską, – sakė A.Džordževičius. – Žiūrėjau pusfinalį tarp Lietuvos ir Italijos. Lietuviai puikiai parodė komandinį žaidimą ir pelnytai pateko į pusfinalį.“
Lietuvos ir Serbijos rinktinės pusfinalyje žais penktadienį 22 valandą. Serbų statistika – ryškesnė.
Serbijos rinktinė yra daugiausia taškų per rungtynes pelnanti komanda (88 taškai) ir pirmoji pagal rezultatyvius perdavimus (25,3 rez. Perd.).
„Lietuva nėra praleidusi nė vienerių olimpinių žaidynių. Tai – didžiulis pasiekimas ir už tai jiems jaučiu didelę pagarbą. Jie metai iš metų kovoja dėl medalių ir nuolat būna ant apdovanojimų pakylos. Jie turi savo krepšinio mokyklą, kurios neįmanoma neatpažinti. Šį varžovą turi gerbti kiekviena komanda“, – sakė A.Džordževičius.
A.Džordževičius prisiminė ir prieš 20 metų vykusias Lietuvos ir tuometės Jugoslavijos rungtynes. Europos krepšinio čempionato finale Atėnuose tuomet lietuviai pralaimėjo 90:96, o A.Džordževičius žaidė fantastiškai ir pelnė 41 tašką.
„Mes tada nugalėjome geriausią visų laikų Lietuvos rinktinę. Žaidė Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas. Tai buvo ypatinga kova. Bet kas buvo, tas buvo. Tai – praeitis“, – sakė A.Džordževičius.
– Treneri, ar prieš pusfinalio rungtynes reikia ruoštis kažkaip kitaip nei iki šiol? – žurnalistai paklausė A.Džordževičiaus.
– Nemanau. Man garbė treniruoti šių vaikinų komandą. Jie tikri kovotojai, kiekvienai treniruotei nusiteikia taip pat. Kartu sukūrėme kolektyvą, kuris dirba dėl vieno tikslo – pergalės kiekvienose rungtynėse. Mes tikimės pergalės kas kartą.
– Praeityje kaip krepšininkas daug kartų žaidėte su Lietuva. Ar šis varžovas jums – ypatingas?
– Toks pat ypatingas kaip ir visi kiti varžovai. Ypač, kai pasieki čempionato pusfinalį. Manau, visiems Lietuva turi būti ypatingas varžovas. Taip, anksčiau buvo ypatingų dalykų, tačiau praeitis yra praeitis. Dabar mūsų tikslas padėti žaidėjams žaisti geriausią įmanomą krepšinį.
– Ar pamenate vienas rungtynes prieš Lietuvą prieš 20 metų?
– Taip. Kurias? (juokiasi). Bet kaip ir sakiau, tai buvo praeityje. Tai tiesiog detalė, kuria aš didžiuojuosi ir mes visi turėtume tuo didžiuotis, nes manau, kad ta Lietuvos rinktinė buvo geriausia visų laikų jų rinktinė. Dėl to mūsų pergalė buvo dar daugiau verta.
– Daug kalbėjote apie Milošo Teodosičiaus, kaip lyderio, augimą. Koks jausmas treniruoti tokį žaidėją?
– Galiu pasakyti, kad mėgaujuosi krepšiniu kiekvieną dieną, kai jis padaro ką nors ypatingo. Nes kiekvieną dieną jis kaip nors nustebins – puikiu perdavimu ar puikiu metimu. Jis toks protingas krepšininkas, jis gyvena krepšiniu 24 val. per parą.
– Ar jaučiate, kad pernai turėjote jaunuolius, o šiemet – brandžius krepšininkus?
– Praėjusiame čempionate mano didžiausias tikslas buvo įtikinti juos, kad jie yra tai, kas yra. Galbūt jie nelabai tikėjo savimi. Mums pavyko juos įtikinti, jie įrodė tai aikštėje ir dabar jie visai kitaip nusiteikia, kitaip žiūri į rungtynes. Dabar mes esame emociškai stipri komanda, žaidžiame kartu, gyvename kartu, viską jaučiame kartu. Tai mūsų stiprybė ir taip bus tol, kol aš dirbsiu šioje rinktinėje.
