J.Kazlausko vadovaujami krepšininkai sumaniai raizgė gynybos pinkles rezultatyviausiai šio čempionato rinktinei, o A.Džordževičius neramiai trypė prie Serbijos rinktinės atsarginių žaidėjų suolelio. Lietuvos rinktinė Europos čempionato pusfinalyje 67:64 nugalėjo iki šiol nesuklupusią Serbijos rinktinę, žengė į finalą ir užsitikrino vietą Rio olimpiadoje.
„Esame patenkinti, laimingi ir pavargę. Žinote, su 20 klaidų ir 2 tritaškiais laimėti prieš Serbiją... Parodėme gerą charakterį, kovėmės iš paskutiniųjų. Nesuteikdavome jiems antrų galimybių.
Pakankamai gerai sustabdėme jų du prieš du su M.Teodosičumi. Ir stengėmės jį nervinti. Iš to ir susidėjo šios rungtynės“, – kalbėjo J.Kazlauskas.
Rinktinės strategas buvo pavargęs, bet ir linksmas. Jis, paklaustas apie patekimą į olimpiadą, nusijuokė.
„Galiu ir pasakyti, bet jūs dar prirašysite, – nusišypsojo Lietuvos rinktinės treneris. – Na, gerai, pasakysiu. Aš jau buvau keturiose olimpiadose, tad neinu nei į atidarymus, nei į uždarymus. Sabas (Arvydas Sabonis.– Red.) juokauja – atsibodo man nuo tų finalų“.
– Rezultatyviausiai turnyro komandai leidote įmesti tik 64 taškus. Gynyba buvo raktas į pergalę? – lrytas.lt paklausė J.Kazlausko.
– Jie taip pat gerai ginasi, jų gynybos filosofija panaši į mūsų. Daug labai ir panašių dalykų. Kaip ir sakiau, kad tai bus visiškai kitokios rungtynės nei su Italija. Mes turėjome labai gerai gintis ir kai kuriais momentais tai darėme labai gerai.
– Po didžiosios pertraukos labai aktyviai pradėjo žaisti M.Kuzminskas ir R.Seibutis. Buvo tokie nurodymai?
– Taip. R.Seibutį gynė M.Teodosičius, todėl liepiau jam kuo daugiau jį atakuoti, kartais net per jėgą grūdau, nes M.Kalnietis ne pavargęs, o pervargęs. Nežinau, kaip jis atsigaus.
Iš pradžių žaidė J.Mačiulis, bet mums reikėjo M.Kuzminsko – jo prasiveržimo ir jo atletiškumo. Šiandien jis galų gale parodė tą tvirtą ir kietą charakterį – to mes visą laiką laukėme. Tiesa, ne tik šiandien – jau keleriose rungtynėse.
- Paskutinėmis minutėmis buvo keturi žaidėjai, kurie turėjo keturias pražangas. Nebuvo pavojaus ir rizikos, kad liksite be pagrindinių krepšininkų?
– Šiose rungtynės apie kažką daugiau galvoti nebuvo ką – reikėjo kautis iš visų jėgų iki paskutinių sekundžių.
- Buvo labai maža rotacija. Rungtynių pabaigoje pagrindinių žaidėjų jėgos seko akyse?
– Taip. Suprantate, čia yra Europos čempionatas, čia tik taip atrodo, kad ateisi ir sužaisi. Aš žinau, kaip čia viskas vyksta, kokie nervai. Visi čia atvyko laimėti ir viskas vyksta dėl komandos. Bet tu negali duoti kažkam pasižaisti – reikia viską sudėlioti dėl pergalės.
- Kurios rungtynės – su italais ar serbais – buvo psichologiškai ir fiziškai sunkesnės?
– Abi labai sunkios. Iš tikrųjų visos rungtynės šiam čempionate buvo sunkios. Nebuvo nė vienų, kad laimėtume lengvai.
- M.Kuzminskas sakė, kad aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje varžovai buvo geresni pavardėmis, o lietuviai – širdimi. Sutinkate su tuo?
– Taip, be abejonės. Mes, kaip komanda, palaikydami vienas kitą, kaip žmonių būrys, esame gerokai stipresni.
– Ar patekimas į finalą viršijo jūsų lūkesčius?
– Tikiu savo komanda. Viskas prasidėjo nuo antrosios rungtynių pusės su Čekijos krepšininkais, kai mes pradėjome žaisti kitaip, o žaidimas pradėjo gerėti. Žaidimas su Italijos rinktine jau buvo kur kas geresnis. Pusfinalyje parodėme tikrai gerą žaidimą, tačiau varžovas buvo velniškai stiprus. Serbai nežaidė blogai, gynėsi iš paskutiniųjų. Aš labai patenkintas. Lengvų pergalių nebūna, ypač – mums.
