Vienas vyriausių rinktinės žaidėjų – 31-erių 205 cm ūgio puolėjas – per dešimtmetį tik kartą vasarą leido be nacionalinės komandos, todėl per tiek laiko užsiaugino storą odą. Didžiulis susidomėjimas, žiniasklaidos antplūdis, įtampa jau nebetrikdo patyrusio rinktinės senbuvio.
„Kuo didesnė patirtis, tuo įtampą lengviau valdyti ir su ja susitvarkyti“, – tikino P.Jankūnas.
Ramusis Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ puolėjas ramiai sukosi ir šiame čempionate, kai Lietuvos rinktinė sunkiai pradėjo grupių etapą Rygoje, bet vėliau įsibėgėjo ir prasimušė iki finalo, kuriame sekmadienio vakarą kausis su Ispanijos rinktine.
P.Jankūnas visas Europos čempionato rungtynes pradėjo starto penkete – per 25 aikštėje praleistas minutes kaunietis pelno po 9,8 taško ir yra ketvirtas pagal rezultatyvumą rinktinės žaidėjas.
„Savo žaidimo nevertinu. Žaidžiu komandai“, – kaip visada kukliai pareiškė vienas svarbiausių rinktinės žaidėjų.
Lrytas.lt pokalbis su P.Jankūnu finalo išvakarėse – apie poilsį po sunkių rungtynių, finalą su Ispanija ir nuolat rinktinę supančią įtampą.
– Pauliau, šiame čempionate Lietuvos rinktinei beveik visos kovos yra labai sunkios. Kaip pasiilsite po sunkių rungtynių? – lrytas.lt paklausė P.Jankūno.
– Turime labai gerą medikų kolektyvą – visas personalas rūpinasi, kad kuo greičiau atgautume jėgas. Po rungtynių darome įvairias procedūras – kas kojas šaldo, kas masažuojasi. Bet geriausiai pailsi gerai pavalgęs ir gerai išsimiegojęs.
– Ar po emociškai sunkių rungtynių lengva užmigti?
– Be abejo, iš karto neini į lovą ir nemiegi. Kol pasidarome procedūras, praeina kažkiek laiko, nurimsta emocijos, kas kokį filmą pažiūri. Atsigulus į lovą dar galvoji apie rungtynes, bet po truputį ir užmiegi.
Tiesa, dar kurį laiką pagalvoji apie kiekvieną epizodą, kaip pasielgei, gal galėjai padaryti kitokį sprendimą. Tokia vidinė rungtynių analizė.
– Ar pusfinalio rungtynės su serbais buvo sunkiausios?
– Gali atrodyti, kad kuo toliau eini, tuo sunkesnės rungtynės. Rygoje taip pat buvo labai sunku. Manau, šiame čempionate lengvų rungtynių nebuvo. Greičiausiai ir nebus (šypsosi).
– Lietuvos rinktinės žaidimo kreivė pradėjo kilti antrajame etape. Ar tai stiprios rinktinės bruožas – pasiekti geriausią formą svarbiausiu momentu?
– Galbūt mums reikėjo pajusti tą čempionato ritmą, reikėjo susižaisti. Čempionatui einant į pabaigą komanda dar labiau susikaupia, susikoncentruoja ir žaidimas kylą į viršų.
– Finale laukia Ispanija su Pau Gasoliu priešakyje. Ar tai – vieno žaidėjo komanda?
– Yra ir be jo pajėgių žaidėjų, kurie rungtyniauja geruose klubuose. Galbūt tai nėra vieno žmogaus komanda – juk žaidžia 12 krepšininkų, bet žaidimas sukasi aplink jį, visi deriniai jam. Ir jeigu mes koncentruosimės tik ties P.Gasoliu, gali iššauti kiti du ar trys žaidėjai, kurie taip pat yra aukščiausio lygio tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Mūsų gynyba turi būti koncentruota ties P.Gasoliu, bet negalime užmiršti ir kitų.
– Šarūnas Marčiulionis minėjo, kad dabartinė Ispanijos rinktinė, lyginant su ankstesniais metais, yra silpnesnė. Sutiktumėte su šia mintimi?
– Sunku pasakyti. Taip, grupės etape ši komanda neblizgėjo, bet vėliau pradėjo gerinti savo žaidimą, o P.Gasolis, kaip tikras lyderis, tempia savo komandą. Bet kokiu atveju, ji yra viena iš elitinių Europos komandų ir su ja reikia sunkiai žaisti.
– Dar prieš Europos čempionatą buvo aišku, kad būsite vienas pagrindinių rinktinės žaidėjų. Ar esate apskritai patenkintas savo žaidimu šiose pirmenybėse?
– Niekada nebūni patenkintas savo pasirodymu. Regis, tai vienur, tai kitur gali kažką geriau padaryti. Čempionatas klostosi neblogai tiek man, tiek komandai ir jeigu pavyks sėkmingai žengti paskutinį žingsnį, tada viskas bus gerai.
Savęs aš nevertinu – padedu kaip galiu ir nematau problemų, jei neįmetu taškų. Žaidžiu komandai.
– Rinktinėje debiutavote lygiai prieš 10 metų. Ar tai sudėtingiausias iki šiol Europos čempionatas?
– Negaliu pasakyti, kad šis čempionatas – ypatingai sunkus. Kiekvienais metais – čempionatas vis kitoks. Kai esi jaunas, kitaip žiūri į čempionatus, kai labiau patyręs – nieko naujo nesitiki atrasti. Žinai visus žaidėjus, visas komandas, kaip čia viskas vyksta, kokia įtampa. Ko tikiesi, tą ir randi.
– Ar anksčiau rinktinę taip pat lydėdavo milžiniškas dėmesys ir įtampa?
– Manau, kad taip. Kai atėjau į rinktinę, ją taip pat supo daug sirgalių ir žiniasklaidos dėmesys. Juk krepšinis mūsų šalyje be galo populiarus ir susidomėjimas auga. Tikrai nemažėja.
Bet kuo didesnė patirtis, tuo įtampą lengviau valdyti ir su ja susitvarkyti. Kai esi jaunas, tada jaudiniesi dėl dalykų, kurie nuo tavęs nepriklauso. Kai esi patyręs, žinai, kas ir kaip vyksta.
