Vienas iš praėjusio sezono karių – Arnas Labuckas, kuris vasarą pratęsė sutartį su „Lietkabeliu“. 28-erių puolėjas oficialiai „Lietkabelio“ svetainei pripažino turintis nuojautą, kad Panevėžio ekipa artimiausiu metu taps rimta jėga Lietuvos krepšinyje, o tai padės pasiekti atliekamas kryptingas darbas.
Apie prabėgusią vasarą, „Lietkabelio“ naujokus, pasirengimo sezonui ciklą ir pirmąsias rungtynes Prienuose – pokalbis su A.Labucku.
– Kaip praleidote vasarą?
– Vasara buvo puiki – smagiai leidau laiką su drauge, šeima ir artimiausiais draugais. Užteko laiko ir pailsėti, ir pasportuoti. Pavyko suderinti aktyvų poilsį su fizinio pasirengimo treniruotėmis. Aišku, teko kaip visada pasinervinti dėl atities renkantis klubą, bet čia neatsiejama vasaros dalis (Šypsosi).
– Kodėl nusprendėte pratęsti sutartį su „Lietkabeliu“?
– Apsispręsti nebuvo sunku. Klubas kiekvienais metais tampa vis profesionalesnis ir patrauklesnis. Ambicinga valdžia, geras trenerių štabas. Turiu nuojauta, kad „Lietkabelis“ netolimoje ateityje gali tapti rimta jėga Lietuvos krepšinyje ir aš noriu būti to dalimi.
– Kaip vertinate pasiruošimą naujajam sezonui?
– Viskas vyksta palaipsniui. Turėjome gerą treniruočių stovyklą Anykščiuose, sužaidėme kelis draugiškus turnyrus, kur susitikome su įvairiomis komandomis. Jeigu ne kluptelėjimas prieš Kėdainių ekipą, kuris buvo sugadinęs nuotaiką, pasiruošimą vertinčiau kaip produktyvų ir gerą.
– Ką dar labiausiai reikėtų gerinti žaidime?
– Žaidimą gerinti visada bus galima, bet šiuo metu labiausiai reikia tobulinti tarpusavio supratimą. Komanda pasikeitė iš pagrindų – iš praėjusio sezono esame likę vos penkiese. Dauguma pagrindinių žaidėjų yra naujokai, atvykę iš skirtingų komandų, kitokių žaidimo sistemų, todėl normalu, kad reikia laiko visiems susistyguoti. Vis dėlto jau dabar galima matyti, kad mums neblogai pavyksta ir su lyg kiekviena treniruote geriau jaučiame vienas kitą.
– Kaip komandoje pritapo naujokai?
– Kalbant apie lietuvius, tai net nesijaučia, jog jie yra naujokai, nes visi visus pažinojo senokai, tad problemų dėl to nekilo. Labai gerai į komandą įsiliejo broliukas latvis Vairogas. Džiugu, kad kiek pavėluotai, bet Žuža taip pat sugrįžo pas mus. Komandos amerikiečiai taip pat draugiški, komunikabilūs, puikiai įsiliejo į kolektyvą. Esame lyg viena didelė šeima.
– Kiek įprastai komandose trunka procesas, kai pavyks susidirbti su naujais žmonėmis?
– Kiekvienu atveju skirtingai – priklauso nuo žaidėjų, nuo žaidimo stiliaus. Svarbus aspektas yra ir charakteris. Kiek žinau, treneriai ir valdžia rinkdami komandą stengėsi kuo daugiau sužinoti apie žaidėjų asmenybes, kad būtų tik jiems būtų lengviau dirbti, tiek mums susižaisti, susigyventi. Ateitis parodys, kaip seksis, bet dabar viskas nuteikia optimistiškai.
– Tapote R.Sargūno taurės turnyro naudingiausiu žaidėju. Ar tai reiškia, kad jau įgijote gerą sportinę formą ir esate pasiruošęs sezonui?
– Sargūno taurėje žaidėme prieš pajėgias komandas ir labai džiaugiuosi, kad jas pavyko nugalėti. Manau, jog tai parodo, kad treneriai išmano savo darbą. Dirbame palaipsniui, kad rugsėjo 30-ąją būtume optimalios sportinės formos.
