Pirmąsias Eurolygos rungtynes kauniečiai nors ir sunkiai, bet laimėjo – 66:62 svečiuose prieš Zeliona Guros „Stelmet“.
Nuo 1990 metų Kauno klube dirbęs, o 1998–2007 m. „Žalgirio“ generaliniu direktoriumi buvęs G.Rutkauskas šiemet sugrįžo, kaip pats juokauja, po trumpų atostogų Rusijoje.
Pastaruosius aštuonerius metus jis buvo Maskvos „Dinamo“ klubo vadovas, Rusijos krepšinio lygos direktorius, Krasnodaro „Lokomotiv“ viceprezidentas, o dabar tikisi, kad 25 metus kaupta patirtis ir ryšiai padės statyti „Žalgirio“ krepšinio piramidę.
„Žalgiriui“ pradedant kovas Eurolygoje „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su G.Rutkausku apie jo projektavimo darbus, idėjas, tikslus ir svajones.
– „Žalgiris“ šiam sezonui yra suplanavęs 7,4 mln. eurų biudžetą. Ar šie pinigai padėjo suburti stiprią ekipą? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Rutkausko.
– Tiek planuojama surinkti, bet reikia būti tiksliam iki galo – dalis sumos (2,15 mln. eurų. – Red.) turėtų keliauti senoms skoloms padengti ir klubo veiklai organizuoti.
Žaidėjams galime skirti kiek daugiau nei 3 mln. eurų, tad komanda buvo sukomplektuota pagal esamas galimybes.
Vis dėlto šio sezono komanda popieriuje atrodo neblogai. Dabar lieka tai įrodyti rezultatais.
– Kaip esate pasidalinę atsakomybę su klubo generaliniu direktoriumi Pauliumi Motiejūnu perkant žaidėjus „Žalgiriui“?
– Šiuo metu gal daugiau lemia mano žodis, nes esu atsakingas už sportinę dalį.
Bet sprendimus priimame kartu – procese dalyvauja ir klubo valdyba, ir treneriai, kurie tiesiogiai dirba su žaidėjais ir geriausiai jaučia, ko trūksta.
Kita vertus, gali planuoti, bet kartais atsitiktinumas padeda nugriebti kokį geresnį žaidėją. Visos dėlionės konstravimas vyksta įvairiais būdais.
– Viena paskutinių dėlionės detalių buvo Renaldas Seibutis, kurį įsigijote prieš pat Europos čempionatą. Ar tiesa, kad didžiąją dalį atlyginimo gynėjui moka jo buvęs klubas Stambulo „Darussafaka“, su kuriuo jis turėjo dar metus galiojančią sutartį?
– Taip, mums pasisekė gauti Renaldą už gerą kainą, bet pernelyg nesigiliname į priežastis. Žinome, kad jis galėjo likti Stambule, bet galiausiai paliko klubą.
Viskas vyko greitai – prieš pat sezono pradžią. Nutarėme veikti ir pasinaudojome proga pigiai įsigyti puikų žaidėją.
– Vasarą pakvietėte šešis krepšininkus: Mantą Kalnietį, Martyną Pocių, R.Seibutį, Olivier Hanlaną, Brocką Motumą ir Ianą Vougiouką.
Kuriuo pirkiniu labiausiai didžiuojatės?
– Visais, bet norėčiau pabrėžti M.Kalniečio sugrįžimą. Tai vėl iš dalies buvo atsitiktinumas.
Jeigu Mantas būtų išėjęs į NBA, visa dėlionė būtų buvusi kitokia. Bet šįkart „jeigu“ neįvyko. Esame labai patenkinti susigrąžinę Mantą. Jis – tikras kaunietis, užaugęs šiame klube. Jis vėl žais su tą pačią vidurinę mokyklą baigusiu Pauliumi Jankūnu.
Tai fenomenas, kad trys tokio lygio krepšininkai (trečiasis – Jonas Mačiulis, žaidžiantis Madrido „Real“) yra baigę tą pačią vidurinę mokyklą, tą pačią sporto mokyklą, žaidę toje pačioje dublerių komandoje, „Žalgiryje“ ir Lietuvos rinktinėje.
– Susigrąžinę M.Kalnietį, pasilikę Luką Lekavičių ir Kasparą Vecvagarą dar įsigijote kanadietį O.Hanlaną, kuris taip pat dalį laiko rungtyniauja kaip įžaidėjas. Kaip jie sutilps vienoje pozicijoje?
– Mums buvo svarbu apsidrausti. Nežinojome, koks į aikštę grįš K.Vecvagaras, kuris pusantrų metų gijo po dviejų kryžminių kelio raiščių operacijų.
M.Kalnietis irgi beveik metus praleido dėl traumų, o vasarą stačia galva nėrė į NBA ir Lietuvos rinktinę.
Be to, žinau, kad mūsų treneriams patinka vienu metu aikštėje remtis dviem kūrybingais įžaidėjais arba daugiau. Tai nėra naujiena Europoje – „Panathinaikos“ būdavo, kad Šarūnas Jasikevičius žaisdavo kartu su Nicku Calathesu ir Dimitriu Diamantidžiu.
Kuo žaidėjas universalesnis, tuo jis – vertingesnis. Ramūnas Šiškauskas galėdavo žaisti keturiose pozicijose. Tokie kaip Ramūnas – aukso vertės krepšininkai.
Mūsų įžaidėjai irgi gali ir kurti, ir patys atakuoti. Tikiuosi, šis modelis pasiteisins.
– Abu nauji „Žalgirio“ legionieriai – O.Hanlanas ir B.Motumas – naujokų biržoje yra pašaukti NBA klubo „Utah Jazz“ ir žaidė NBA vasaros lygoje. Ar tai sutapimas?
– Tai tikrai atsitiktinumas. Dideliame ekrane biure stebėjau daugybę abiejų NBA vasaros lygų – Orlando ir Las Vegaso – rungtynių. Stebėdami ir tardamiesi su treneriu Gintaru Krapiku po truputį mažinome kandidatų ratą.
Ir dabar keli mus dominę žaidėjai yra NBA klubų stovyklose. Ne visi ten pasirašys sutartis su NBA komandomis.
Kai kurie jų žais antrinėje NBA lygoje, kai kas vyks į Kiniją, kurios klubai pastaruoju metu irgi tampa rimtais konkurentais rinkoje.
– Kiek perkant legionierius jums trukdo tai, kad nuo Vladimiro Romanovo laikų „Žalgirį“ lydi didelių skolų šleifas, o prieš metus FIBA buvo uždraudusi registruoti naujus legionierius?
– Žinoma, tai trukdo. Kita vertus, krepšinio agentai mato pažangą ir tai, kad dalį biudžeto skiriame skoloms grąžinti.
Be to, šiame darbe esame ne pirmus metus. Esame įgiję pasitikėjimą ir bandome jo neprarasti.
– B.Motumas žaidė rezultatyviausiai „Žalgirio“ ekipoje per pirmąsias ketverias LKL rungtynes. Ar australas galėtų būti vienas „Žalgirio“ lyderių ir Eurolygoje, nors jo pozicijoje žaidžia ir P.Jankūnas?
– Iš tiesų jie abu kairiarankiai ir šiek tiek panašūs. Bet jų žaidimas turi ir skirtumų – B.Motumas gali galingai sužaisti baudos aikštelėje, jo metimas staigesnis.
Žinoma, mes daug tikimės iš jo, bet dar anksti vertinti žaidėjus, juo labiau kad šį sezoną mūsų sudėtis labai lygi.
– Ar dėl tokios lygios sudėties nepasigendate aiškaus lyderio, koks praėjusį sezoną buvo Jamesas Andersonas, užpraeitą – Justinas Dentmonas, dar anksčiau – Sonny Weemsas?
– Galbūt tokio lyderio ir trūksta. Bet praėjusį sezoną prie kelių gerų žaidėjų mes pridėjome 5–6 labai jaunus žaidėjus ir pamatėme, kad komandai trūko balanso.
Todėl ir lyderis buvo ryškus, nes jis žaidė tarp jaunų žaidėjų. Prieš šį sezoną, kol nebuvo Lietuvos rinktinei atstovaujančių žaidėjų, mes irgi žaidėme pasitelkę 6–8 jaunus krepšininkus iš dublerių ekipos.
Situacija buvo panaši – patyrę žaidėjai B.Motumas, M.Pocius ar O.Hanlanas labai išsiskyrė. Gal jie būtų rinkę po 30 taškų oficialiose varžybose, bet komandą papildė rinktinės nariai, sudėtis išsilygino ir žaidimas tapo kitoks.
– Galbūt dairydamasis lyderio „Žalgiris“ laukia Lino Kleizos, norinčio grįžti į krepšinį, kai išsigydys senas traumas?
– Nenorėčiau kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų.
Šiuo metu jo nėra komandoje ir mes netgi nelabai žinome, kaip L.Kleizai sekasi vykdyti reabilitaciją. Senokai su juo bendravome.
– Ar sezono metu „Žalgirį“ gali papildyti jaunasis Vokietijos krepšinio talentas Isaiah Hartensteinas, su kuriuo sudarėte ilgalaikę sutartį?
– Šiuo metu yra sutarta, kad jis žais Vokietijoje. I.Hartensteinas prie mūsų prisidės per Eurolygos jaunimo turnyrą, o tada žiūrėsime toliau – ar mūsų jaunimas pateks į finalo ketverto turnyrą Berlyne.
– Su „Žalgiriu“ sportavo būrys jaunų žaidėjų, kurie tęsia sezoną dublerių komandoje. Kuris jų yra arčiausiai „Žalgirio“?
– Yra 5–6 žmonės, kurie yra netoli pagrindinės komandos, bet joje yra daug pajėgių žaidėjų.
Kai komandoje žaidžia M.Kalnietis, R.Seibutis, P.Jankūnas, jaunas žaidėjas negali paprašyti: „Ei, Renaldai, pasislink truputį.“
Jų amžiaus grupėje konkurencija tarsi „Formulės 1“ lenktynėse. Vienas įsiveržia į priekį, kitas pristabdo. Buvęs trečias arba ketvirtas staiga patobulėja ir reitinge tampa pirmas. Įtraukiame juos į pratybas. Vieną dieną treniruotėje buvo vienas jaunasis žaidėjas, kitą dieną – keturi.
– Regis, komandos komplektavimo modelis keičiasi ir nebebus kaip praėjusį sezoną, kai „Žalgiryje“ žaidė daug jaunų krepšininkų?
– Tai buvo simpatiškas modelis ir visiems patiko. Tačiau žaisti su Eurolygos milžinais jaunimui per sunku.
Eurolygoje geriau konkuruoti turint aukšto meistriškumo žaidėjų.
– Po 1999 metų triumfo Eurolygoje „Žalgiris“ tiktai sykį buvo priartėjęs prie finalo ketverto ribos, kai 2004 metais komandai su Arvydu Saboniu ir Tanoka Beardu sutrukdė nelemtas Derricko Sharpo metimas Tel Avive.
Ar šį sezoną suburta komanda gali šturmuoti Eurolygos finalo ketvertą?
– Manau, kad prieš kelerius metus Joano Plazos treniruojamas „Žalgiris“ galėjo patekti į finalo ketvertą. Tuomet dirbau Rusijoje, net pavydas ėmė matant, kokią gerą komandą Kaunas turėjo.
Tai buvo tarsi svajonių komanda, nes žaidė broliai Lavrinovičiai, Rimantas Kaukėnas, Mindaugas Kuzminskas, o ir legionieriai buvo geri. Bet nieko neįvyko.
– Praėjusią vasarą „Chimki“ klubas Aleksejui Švedui už trejus metus pasiūlė 10,2 mln. dolerių. Ar tai įspūdingiausias sandoris Europoje šiemet?
– Gerai pažįstu Aleksejų. Jis yra žaidęs Maskvos „Dinamo“, kai buvome pasiskolinę jį iš CSKA. Jis – išskirtinis talentas.
Vėliau Jonas Kazlauskas padėjo jam tobulėti CSKA komandoje ir suteikė impulsą.
Tai padėjo A.Švedui pasirašyti sutartį NBA.
Jis grįžo į Europą, nes taip susiklostė situacija. NBA jis nesulaukė tinkamo pasiūlymo, o keli Rusijos klubai siūlė labai gerus pinigus.
Tačiau minima suma nėra teisinga. Taip, A.Švedas uždirbs daug, bet panašiai uždirba ir Rudy Fernandezas, Sergio Rodriguezas ar Milošas Teodosičius.
Po daugiau nei 2 mln. kasmet, bet ne 3 mln. eurų.
– Kurie klubai pretenduos laimėti Eurolygą atsižvelgiant į jų vasarą nuveiktus darbus?
– Kaip visada komandos smarkiai pasikeitė, bet ypač daug permainų mūsų grupės klubuose.
„Barcelona“ pakeitė pusę komandos.
„Panathinaikos“ taip pat iš esmės pasikeitė – atėjo naujas treneris Aleksandras Džordževičius, atsivedė Miroslavą Raduljicą ir Ognjeną Kuzmičių, Sašą Pavlovičių. Jamesas Gistas grįš po diskvalifikacijos. Prie jų Atėnų klubas pridėjo N.Calathesą, kurį gerai pažįstu ir gerbiu kaip puikų žmogų ir žaidėją. Be to, ir D.Diamantidis dar tars žodį.
Vėl bus galingas Madrido „Real“. Nors visi reaguoja į jų pralaimėjimą Valensijoje, prieš tai „Real“ žaidė Brazilijoje ir su NBA klubais.
„Real“ ištvėrė tikrą makalynę po to, kai žaidėjai grįžo iš Europos pirmenybių, kur dalis tapo čempionais, o Jonas Mačiulis – vicečempionu. Tikiu – iki gegužės „Real“ įgis karališką tvirtumą.
Maskvos CSKA kaip visada bus grėsmingas. Turėdamas valdžios užnugarį šis klubas niekada neatsipalaiduoja.
„Chimki“ – labai stipri komanda, o jos treneris Rimas Kurtinaitis šiemet turi labai gerų žaidėjų.
Manau, jie bandys patekti į finalo ketvirtą.
Neįmanoma pamiršti ir turkų komandų – „Fenerbahce“ ir „Efes“ su patyrusiais serbų treneriais.
Vardijant favoritus ir vis minint klubus, turinčius 40–50 mln. eurų biudžetą, mums svajoti ir kalbėti, kad „štai dabar jau kirsime“, reikėtų atsargiai.
Žinoma, kad kirsime. Bet kiek giliai?
