Prieš istorinę 1995-ųjų lapkričio 3-iąją Portlando „Trail Blazers“ sirgaliams rūpėjo vienintelis dalykas: ar trisdešimtmetis A.Sabonis iš tiesų toks stebuklingas, kaip kalbėta ilgus derybų su sovietais, o po to ir su pačiu krepšininku metus?
Atsakymą jie sužinojo, bet A.Sabonio judesiai aikštėje – ne vienintelis įdomus krepšininko istorijos aspektas. Jo kelionė į NBA – tarsi efektingas serialas.
Pateikiame antrąją straipsnio apie A.Sabonio kelionę į Ameriką dalį.
Ketino pagrobti iš pirmenybių
Jo kelias į NBA buvo toks ilgas, kad visų derybų ir pokalbių detalių jis pats ir neprisimintų.
Kai kurių istorijų pats krepšininkas gal net negalėjo žinoti, nes planavimas vykdavo be jo žinios. Pavyzdžiui, dar 1985-aisiais buvo rezgamas jo pabėgimo iš Sovietų Sąjungos planas.
Krepšinio agentas Billas Sweekas drauge su buvusia „Trail Blazers“ žvaigžde B.Waltonu sugalvojo paslapčia išvežti A.Sabonį iš 1985-ųjų Europos čempionato Vokietijoje.
„Pagal mūsų parengtą planą, A.Sabonis iš Štutgarto automobiliu turėjo būti akimirksniu išvežtas į man gerai pažįstamą Strasbūrą Prancūzijoje, o iš ten, paprašęs politinio prieglobsčio, išskraidintas į JAV“, – šypsodamasis pasakojo tuometis tarptautinės „Adidas“ reklamos direktorius B.Sweekas.
SSRS rinktinės drabužinėje į amerikiečių pašnibždėtą sumanymą A.Sabonis reagavo tik rankos mostelėjimu: „Taip ir neaišku, ar jis nesuprato mūsų plano, ar supratęs tiesiog palaikė pokštu.“
Per daug politikos
Vienas to meto „Trail Blazers“ vadovų Harley Frankelis pasakojo, kad į kovą dėl A.Sabonio buvo įsitraukę net JAV politikai.
Lietuvis buvo naudojamas kaip komunistų ir kapitalistų tarpusavio santykių gerinimo simbolis. Dėl A.Sabonio su sovietais derėjosi net Kalifornijos senatorius Alas Cranstonas ir Atstovų Rūmų narys Ronas Wydenas.
„Michailas Gorbačiovas norėjo pagerinti santykius su JAV, todėl norėjome jam įrodyti, kad būtų naudinga turėti A.Sabonį NBA komandos starto penkete“, – pasakojo H.Frankelis.
Jei tikėtume amerikiečiais, labiausiai užsispyręs buvo treneris Aleksandras Gomelskis – jis vien už tai, kad derybos būtų pradėtos, esą užsiprašė 200 tūkst. dolerių.
Kai galiausiai būdamas trisdešimties olimpinis čempionas atvyko į Portlandą, jis situaciją paaiškino keliais žodžiais: „Kai buvau jaunas, mano šalyje buvo per daug politikos.“
Jei ne politika, A.Sabonis būtų žaidęs Portlande vos 21-erių, nes „Trail Blazers“ jį pasirinko NBA naujokų biržoje dar 1986-aisiais.
Slapta susitiko naktį
Žmogus, kuris tuomet nepabijojo rizikos ir biržoje pasirinko už geležinės uždangos laikomą A.Sabonį pirmajame rate 24-uoju šaukimu, buvo to meto „Trail Blazers“ viceprezidentas Bucky Buckwalteris.
Kad pasikalbėtų su A.Saboniu, jis turėjo slėptis nuo KGB pareigūnų.
„Pasaulio čempionate 1986-aisiais A.Sabonis buvo labai saugomas. Per tarpininką iš Argentinos sutarėme 3 valandą ryto susitikti viešbučio kambaryje. Aš atėjau su vertėju, mes kalbėjomės apie pusantros valandos, ir A.Sabonis pasakė, kad tikrai norėtų į NBA, bet viskas turi būti atlikta pagal taisykles.
Tais laikais jam buvo neramu, kad kitu atveju jo šeimai kiltų grėsmė. Pažadėjome, kad viską darysime taip, kaip reikia“, – interviu „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs legendinis Bucky, netrukus švęsiantis 82-ąjį gimtadienį.
Lyg Komunizmo viršukalnė
Lietuvio debiuto lygoje reikėjo laukti dar beveik dešimt metų, bet tuo metu amerikiečiai tvirtai tikėjo, kad lūžis jau įvyko.
Sovietų „Goskomsport“ požiūris į sportininkų važiavimą į užsienį minkštėjo, o „Sovintersport“ spaudė ranką „Trail Blazers“ atstovams, žaidėjo sutartį išvertusiems į rusų kalbą.
„23 metų ir maždaug Komunizmo viršukalnės ūgio Sabonis netrukus gali aplankyti jūsų miestą. Sovietų „supercaras“ – tiksliai 7 pėdų 3 1/4 colių ūgio („Blazers“ jį išmatavo balandį), 279 svarų svorio Didžioji Raudonoji Mašina.
Žinant, kad JAV ir Sovietų santykiai šiomis dienomis yra draugingiausi, darosi vis realiau, jog Portlandas turės Sabonį pačiu laiku kitam sezonui“, – taip apie Lietuvos žvaigždės galimą atvykimą į NBA rašė žurnalas „Sports Illustrated“.
Kai 1987-ųjų rugpjūtį krepšininkui antrą kartą trūko Achilo sausgyslė, o aštuoni reabilitacijos mėnesiai Lietuvoje gerų rezultatų nedavė, sovietai užmerkė akis į kapitalizmo blogybes ir nutarė savo krepšinio žvaigždę atiduoti į „Trail Blazers“ medikų rankas.
Juk priešakyje buvo Seulo olimpinės žaidynės, kuriose A.Sabonio pagalba sovietams nepakenktų.
Pasiuto dėl bananų
Apie tai, kaip 1988-ųjų balandį krepšininkas iš SSRS pirmą kartą atvyko į Portlandą, sklandė legendos.
Į JAV jį lydėjo chirurgas Kęstutis Vitkus, kuris dirbo ir kaip partneris, ir kaip vertėjas. Vėliau prisijungė ir fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas.
Iš sovietinės realybės atvykęs A.Sabonis gavo amerikietišką automobilį „Jeep Eagle Premier“ su kasetiniu magnetofonu, butą dangoraižyje su karališko dydžio lovomis, televizoriumi su nuotoliniu valdymu ir vaizdo grotuvu.
„Mes jį vežiojome po apylinkes, rodėme Ameriką. Jam patiko kaubojai, tai nupirkome kaubojiškus batus ir skrybėlę. A.Sabonis buvo aukščiausias kaubojus istorijoje“, – prisimindamas juokėsi B.Buckwalteris.
Smagių istorijų nepamiršo ir to meto „Trail Blazers“ atstovas spaudai Timas Rennas: „Vieną rytą jiems nupirkau bananų, ir jie pašėlo. Atrodo, Lietuvoje bananų nebūdavo. Todėl pradėjau juos nešti kasdien. Mano pardavėjas turbūt pamanė, kad savo bute laikiau gorilą.“
Portale lrytas.lt greitai skaitykite ir trečiąją istorijos apie A.Sabonio kelionę į Ameriką dalis.
