2009-ieji. Finalo serija iki keturių pergalių. „Lietuvos rytas“ pirmauja 2-1 ir savo žiūrovų akivaizdoje gali padėti lemiamą psichologinį tašką.
Tačiau „Žalgiris“ supranta rungtynių svarbą ir daro viską, kad rezultatas būtų išlygintas ir serija grįžtų į Kauno sporto halę.
Gegužės 14-osios vakarą net trys žalgiriečiai Vilniuje pelnė bent po 20 taškų: Mantas Kalnietis (22), Jonas Mačiulis ir Paulius Jankūnas (po 20).
„Lietuvos ryto“ gretose Chuckas Eidsonas tada įsūdė 39 taškus, atkovojo 10 kamuolių, išprovokavo 14 pražangų ir surinko 39 naudingumo balus.
Bet vakaro žvaigždė buvo ne šie krepšininkai. O Artūras Jomantas.
Vien iš lietuvių dėl krizės sudarytas „Žalgiris“ jau laikė pergalę savo rankoje, kai pirmavo 84:81 ir ruošėsi atremti lemiamą „Lietuvos ryto“ išpuolį. Rimas Kurtinaitis nebeturėjo minutės pertraukėlių, o atakai liko vos 7 sekundės.
Beje, dar prieš akimirką P.Jankūnas galėjo įtvirtinti svarbią „Žalgirio“ pergalę, bet pataikė tik vieną baudą iš dviejų ir paliko „Lietuvos rytui“ šansą išsigelbėti tritaškiu.
A.Jomantas greitai pačiupo kamuolį užribyje ir perdavė jį Ch.Eidsonui. Šis nesižvalgydamas atgal ir spaudžiamas M.Kalniečio pasileido į priekį.
Kai „Lietuvos ryto“ lyderis ėmė veržtis į kairę, jį jau pasitiko du žalgiriečiai. Netikėtas perdavimas atgal. Kamuolys atsidūrė A.Jomanto rankose.
Ne toks buvo derinys. R.Kurtinaitis lemiamą ataką patikėjo nesulaikomam Ch.Eidsonui. Bet su dviguba gynyba susidūręs amerikietis nebeturėjo kito pasirinkimo.
Ne pats patikimiausias vilniečių snaiperis jau žinojo, ką darys. A.Jomantas neieškojo kitų atakos tęsinių. Jis sugriebė kamuolį, drąsiai pažvelgė krepšio link ir nieko negalvodamas iš maždaug 8 metrų, Gintaro Krapiko akivaizdoje, paleido šūvį iš toli. J.Mačiulis dar spėjo aukštai iškelti ranką.
Bet buvo per vėlu. Kamuolys skrodė tinklelį ir raudonais marškinėliais „Siemens“ arenoje apsirengę aistruoliai pašokę iš savo vietų ėmė klykti iš laimės. 84:84.
