Policijos ir saugos pareigūnai kruopščiai rengėsi LKL lyderių rungtynėms Vilniuje.
Tačiau galiausiai vis tiek išsivežė 15 aistruolių – kelis už petardų sprogdinimą prieš rungtynes, kelis už aukštus rodiklius pučiant į alkoholio matuoklį per blaivumo patikrą prieš mačą, dar kelis – už muštynes per rungtynių pertrauką „Siemens“ arenos rūkykloje.
Nors Lietuvos krepšinio sirgaliai nekelia tokių pavojų vieni kitiems kaip Lenkijos futbolo klubų aistruoliai ir neatakuoja žaidėjų kaip Graikijos krepšinio superklubų gerbėjai, žiūrėti ramiai krepšinį pavyksta ne visiems lietuviams.
Kiek pramuštos yra mūsų šalies aistruolių galvos?
„Šiuo metu mūsų situacija, palyginti su kitomis šalimis, gera. Tikimės, kad taip liks ir ateityje“, – dėl situacijos buvo ramus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
„Ši problema didėja, – įsitikinęs Utenos „Juventus“ klubo direktorius Eimantas Skersis. – Yra sirgalių grupuočių, kurios atvažiuoja su kaukėmis ir šaltaisiais ginklais.
Aš manau, tik laiko klausimas, kada galime sulaukti aukų.“
Šią savaitę Kaune surengtoje konferencijoje pagal tarptautinio projekto „Fans Against Violance“ („Sirgaliai prieš smurtą“) programą kalbėta apie priežastis, dėl kurių kyla konfliktų tribūnose.
Pameta galvą dėl patyčių
Nėra paprasta nutapyti psichologinį agresyvaus aistruolio portretą. Dažnai smurto protrūkius rengia vadinamieji vienkartiniai sirgaliai, kurie užsuka tik į keletą rungtynių per sezoną.
Tai gali būti ir tvarkingas teisininkas, po ramios dienos kontoroje tapęs emocijų degtuku krepšinio rungtynėse.
Nors dauguma aistruolių yra jauni, tarp agresyvių riebiais keiksmais teisėjus ir varžovus keikiančių krepšinio sirgalių pasitaiko ir garbaus amžiaus vyrų.
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl krepšinio sirgalius staiga pasikeičia, – alkoholis.
„Dabar mūsų sirgaliai įsivedė taisyklę – į priekį važiuojant negerti. Dvi išvykos pavyko, bet trečia nelabai“, – pripažino „Neptūno“ projektų vadovas Viktoras Usovas.
Dalis aistruolių greitai pameta galvą, išgirdę užgaulias varžovų gerbėjų skanduotes.
„Mūsų sirgaliai šį sezoną buvo sutarę, kad nepradės pirmieji skanduoti įžeidžiamų skanduočių“, – sakė „Žalgirio“ komunikacijos direktorė Akvilė Dagilytė ir pridūrė, jog laikytis pažadų sirgaliams pavyksta ne visada.
Iš vaikų žaidimų atkeliavusi idėja – užgrobti priešininkų vėliavą – tampa nebevaikiška, kai į veiksmą įsitraukia grupės agresyvių jaunuolių.
Lietuvoje – dvi stovyklos
Lietuvos krepšinio lygos sirgalių fronte yra dvi ryškios stovyklos – „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“, prie jų dedasi ir kitų komandų gerbėjai.
Pavyzdžiui, klaipėdiečiai gerai sutaria su vilniečiais sirgaliais ir kartais atvažiuoja jų palaikyti į kitus miestus.
Tačiau šiauliečiai ir uteniškiai nemėgsta „Lietuvos rytą“ palaikančių jaunuolių ir geriau sutaria su „Žalgirio“ gerbėjais.
„Utenos sirgaliai anksčiau būdavo už „Lietuvos rytą“, bet turbūt jų karta pasikeitė ir aistruoliai ėmė konfliktuoti“, – svarstė „Lietuvos ryto“ rinkodaros projektų vadovas Julius Serapinas.
Kai kurie krepšinio sirgaliai aklai kopijuoja futbolo klubų arba didesnių krepšinio komandų radikalius gerbėjus.
„Dalis mūsų sirgalių nori būti panašūs į užsienio gerbėjus, vadinamus ultromis“, – sakė „Neptūno“ projektų vadovas V.Usovas.
Jo teigimu, šį sezoną Klaipėdoje viešėjusio Atėnų AEK sirgaliai atvyko vos keturi, bet rėksmingi graikai prieš mačą viename barų įsivėlė į konfliktą su gausiu klaipėdiečių būriu.
„Graikų aistruoliai buvo gerai organizuoti, atėję iš futbolo, ir greitai išmėtė 10 varžovų. Gerai, kad konfliktą numalšino apsaugos tarnybos, – pasakojo V.Usovas. – Esu mūsų sirgaliams siūlęs: jei esate tikri sirgaliai, surinkite į savo grupę 300 žmonių.
Jie man atsakė: leiskite mums ką nors susprogdinti ir pas mus atlėks daug sirgalių.“
Saugos tarnybos „Argus“ atstovų nuomone, dar viena konfliktų priežastis – nebaudžiamumas.
Sukėlę muštynes, petardas uždegę ar arenoje kokią kėdę sulaužę sirgaliai dažnai išvengia atsakomybės, o už jų kvailystes baudžiami klubai – taip buvo ir brolių Macių atveju, kai vienas jų po Eurolygos rungtynių smogė Madrido „Real“ krepšininkui Rudy Fernandezui.
„Žalgiris“ sumokėjo 25 tūkst. eurų baudą Eurolygai, o Kauno klubui žalą atlyginti žadėję latviai savo pažado negali ištesėti jau dvejus metus.
„Lietuvos ryto“ klubui šią savaitę LKL skyrė 500 eurų baudą už tai, kad praėjusiose LKL rungtynėse sekmadienį į aikštę įbėgo sirgalius.
Tiesa, Vilniaus klubas baudą peradresavo „Siemens“ arenai, kuri yra atsakinga už saugumą per rungtynes.
Kvies sirgalius į diskusijas
Krepšinio arenoje tvarką reguliuojantys pareigūnai mano, kad būtų verta sukurti duomenų bazę, kuri padėtų rinkti informaciją apie sirgalius ir prasižengusių aistruolių į areną nebeįleisti.
Tačiau karščiausi sirgaliai įprastai nedega noru būti identifikuoti. Be to, dalis konfliktų vyksta už arenos ribų.
Pareigūnams niekada nebuvo lengva susidraugauti su sirgaliais, bet ryšį su jais palaiko klubų atstovai, kurie kartais turi tam tikrų svertų.
„Neptūno“ atstovo V.Usovo teigimu, uostamiesčio klubas yra sukūręs skatinimo sistemą. Padedamas rėmėjų klubas finansuoja dalies sirgalių keliones į rungtynes išvykoje.
Ištikimiausi sirgaliai ir kituose klubuose turi nuolaidų abonementams, bilietams į rungtynes arba atributikai.
Pareigūnų nuomone, klube verta turėti už saugumą atsakingą darbuotoją, kuris žinotų sirgalių įpročius, aistruolių grupuočių lyderius, jų nuotaikas ir galėtų užbėgti pavojingiems įvykiams už akių.
Tarptautinio projekto „Fans Against Violence“ atstovas Karolis Stirbys tikisi, kad pavyks sukviesti 140 sirgalių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Utenos klubų į taikius pokalbius, o dešimčiai aktyviausių surengti keliones į Turkiją ir Kroatiją, kur lietuviai turėtų progą susitikti su kitų šalių krepšinio aistruoliais.
„Mūsų idėja – kad sirgalių lyderiai susitiktų padiskutuoti ne kumščiais, o prie diskusijų stalo“, – planavo K.Stirbys.
Tai nebus lengva.
„Kartais pamirštama, kad dalis sirgalių netrykšta noru draugauti su kitų komandų sirgaliais arba policija. Tokie mieliau ieško kam duoti nors į nosį.
Broliais paversti konkuruojančių komandų sirgalių tikriausiai bus neįmanoma, bet ieškoti sprendimų, kaip sumažinti įtampą tarp jų, tikrai verta“, – sakė „Žalgirio“ arenos apsaugos vadovas Gintaras Jankauskas.
„Kol kas sirgalių smurto mastas nėra didelis, bet nieko nedarant reikalai gali prastėti, – teigė Kauno apskrities Viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo viršininkas Virginijus Petraitis. – Jie bendrauja per socialinius tinklus, yra aktyvūs.
Jei nieko nedarysime, ši problema gali kaip sniego kamuolys didėti, kol sprogs.“
Neramių aistruolių turi visi LKL klubai
Neramumų tribūnose ir greta jų neišvengia nė vienas LKL klubas.
Per praėjusio sekmadienio „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynes į aikštę įbėgo teisėjais nepatenkintas vilnietis – kalbama, kad pats buvęs kelių policininkas.
Per visus 2015-uosius per krepšinio renginius Kaune sulaikyta 11 asmenų, iš jų du pasipriešino policijai, septyniems surašyti protokolai už chuliganizmą.
Praėjusį sezoną Mažeikiuose 30 Klaipėdos „Neptūno“ sirgalių buvo apsupti po rungtynių dešimt kartų gausesnės vietos gyventojų minios, bet konflikto išvengta, kai įsiterpė ir atvykusius sirgalius į autobusą suginė uostamiesčio klubo atstovas.
„Juventus“ sirgaliai buvo atakuoti praėjusį pavasarį „Lietuvos ryto“ jaunųjų aistruolių, o šie neteko vėliavų ir būgnų, kai juos netikėtai Vilniuje užpuolė „Žalgirio“ gerbėjų grupuotė.
Šiauliuose į tribūnas sugrįžusi agresyvių sirgalių grupelė yra sukėlusi muštynes prieš rungtynes mieste ir arenoje su kitais Šiaulių žiūrovais. Pareigūnų teigimu, praėjusį sezoną nedaug trūko iki masinių muštynių. Tris aktyviausius išsivežė policija.
