Dalį sirgalių prarado
2013 metų pabaigoje Eurolyga džiaugėsi rekordiškai išaugusiu žiūrovų skaičiumi. Užpraėjusį sezoną į pirmojo etapo rungtynes ateidavo vidutiniškai 7015 sirgalių ir vidurkis pirmą kartą perkopė simbolinę septynių tūkstančių ribą. Tačiau tada Eurolyga liovėsi augti. Praėjusį sezoną pirmojo etapo lankomumas sumažėjo iki 6725 žiūrovų, o šį sezoną į 24 klubų arenas rinkdavosi vidutiniškai jau tik 6640 krepšinio mėgėjų. Palyginti su užpraėjusiu sezonu Eurolyga prarado 5,35 proc. sirgalių.
Lyderiai – Lietuvos čempionai
Nors viso turnyro vidurkis sumažėjo, keletas klubų neleidžia jam smukti dar labiau. Tarp jų – Kauno „Žalgiris“, kuris šį sezoną buvo Eurolygos pirmojo etapo lankomumo lyderis. Į garsiausio Lietuvos klubo namų rungtynes spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais ateidavo vidutiniškai 11 188 žiūrovai.
Kauno klubas jau buvo Eurolygos lyderis du pirmuosius sezonus po „Žalgirio“ arenos atidarymo (2011-2012 m. sezone sulaukdavo 13699 žiūrovų, 2012-2013 m. sezone – 14185 žiūrovų). Tačiau paskui sirgalių skaičius Kaune sumažėjo ir praėjusį sezoną „Žalgiris“ nusileido į keturženklę zoną (9498 žiūrovai).
Kodėl dalis sirgalių grįžo į „Žalgirio“ areną? Pagrindinės priežastys – publikos mėgiamų žaidėjų įsigijimas, padidėję lūkesčiai ir pergalės.
Galima neabejoti, kad ne vienas šimtas krepšinio mėgėjų nusprendė nusipirkti bilietą ar abonementą dėl to, jog „Žalgirio“ aprangą vėl apsivilko Mantas Kalnietis ir į komandą atėjo visų Lietuvos sirgalių numylėtinis Renaldas Seibutis. Du Europos vicečempionai – rimtas traukos objektas, galintis užpildyti ne vieną tribūną.
Nebloga sudėtis susitprino sirgalių viltis, kad komandai pagaliau pavyks nužygiuoti toliau nei „Top 16“ etapas, o padidėjus lūkesčiams ir tikintis geresnių emocijų, negaila išsiskirti ir su storesniu eurų pluošteliu.
Tačiau lūkesčius reikėjo sutvirtinti pergalėmis, ir „Žalgiris“ tą padarė. Tiesa, kauniečiai pirmajame etape iškovojo tiek pat pergalių, kiek praėjusį ar užpraėjusį sezoną. Bet pergalės pasiskirstė kitaip. Jei du praėjusius sezonus „Žalgiris“ iki paskutiniojo turo kovojo dėl kelialapio į „Top 16“ ir dalis sirgalių spėjo nusivilti rezultatais, tai šį sezoną pirmasis tikslas buvo pasiektas anksčiau, o komanda net trejas rungtynes namie žaidė kitą savaitę po išvykoje iškovotos pergalės.
„Dešimties tūkstančių klubas“
Be „Žalgirio“, daugiau nei dešimties tūkstančių sirgalių šį sezoną sulaukdavo dar trys Eurolygos komandos.
Pirmojo etapo lankomumo lentelėje antrąją vietą užėmė Tel Avivo „Maccabi“ (11060 sirgalių), trečiąją – Stambulo „Fenerbahce“ (10166), ketvirtąją – Belgrado „Crvena Zvezda“ (10135).
Daug žiūrovų sulaukdavo Atėnų „Panathinaikos“ (9800), Vitorijos „Laboral Kutxa“ (9695), Madrido „Real“ (9513) ir Milano „Emporio Armani“ (8599).
Sezono rekordas buvo pasiektas Atėnų olimpinėje arenoje, kai į svečius pas „Panathinaikos“ atvyko „Barcelona“ krepšininkai. Šių komandų rungtynes stebėjo 16800 žiūrovų.
Beje, praėjusį sezoną į „dešimties tūkstančių klubą“ pateko trys komandos: „Crvena Zvezda“, „Panathinaikos“ ir „Maccabi“.
Belgrado klubo viražai
Palyginti su praėjusiu sezonu vienas daugiausiai sirgalių praradusių klubų yra „Crvena Zvezda“. Pernai į „raudonų-baltų“ rungtynes pirmajame etape ateidavo vidutiniškai 12786 sirgaliai, šiais metais – 10135.
Vidurkis sumažėjo ne dėl to, kad aistruoliai nusisuko nuo komandos. Aistruoliai veržėsi į tribūnas, bet vietų tribūnose sumažėjo. Šių metų pabaigoje „Crvena Zvezda“ negalėjo visų rungtynių žaisti apie 20 tūkstančių vietų turinčioje „Beogradska“ arenoje.
Didžiojoje Serbijos sostinės arenoje „Crvena Zvezda“ priėmė tik du pirmuosius varžovus (į rungtynes su Strasbūro SIG atėjo 14338 žiūrovai, su „Fenerbahce“ – 16203). Kitas dvejas rungtynes su „Real“ ir „Chimki“ komandomis dėl „Beogradska“ arenos užimtumo Belgrado ekipa privalėjo žaisti senoje ir daug mažesnėje „Pionir“ arenoje.
Per paskutiniojo turo rungtynes „Beogradska“ buvo laisva, tačiau patys klubo vadovai nusprendė žūtbūtinį mūšį su Miuncheno „Bayern“ klubu surengti mažesnėje salėje, kurioje ir krepšininkams žaisti labiau įprasta, ir sirgaliai sukuria karštesnę atmosferą.
Beje, pareikalavus Eurolygos vadovams, šiais metais „Pionir“ dėl saugumo buvo sumažintas vietų skaičius. Jei anksčiau tribūnose tilpo apie 7,5 tūkstančių žiūrovų, tai dabar – mažiau nei 7 tūkstančiai.
Belgrado komanda „Pionir“ arenoje žais ir didelę dalį „Top 16“ etapo rungtynių. Pasak klubo vadovo Nebojšos Čovičiaus, „Crvena Zvezda“ norėtų svečius priimti „Beogradska“ arenoje, bet visą sausio mėnesį joje jau numatyti kiti renginiai.
„Chimki“ išvytas iš Chimkų
Lankomumo lentelės apačioje atsidūrė po pertraukos į Eurolygą grįžęs „Chimki“ klubas, į kurio rungtynes ateidavo vos 2460 žiūrovų.
Prieš šį sezoną Eurolygos vadovai uždraudė „Chimki“ klubui žaisti reikalavimų neatitinkančiame Chimkų krepšinio centre. Tiesa, klubas gavo leidimą pirmajame ture Chimkose priimti „Real“ ekipą, o paskui Chimkų krepšinio centre buvo surengtos ir paskutiniojo turo rungtynės su „Fenerbahce“. Tačiau kitus tris mačus „Chimki“ žaidė Maskvos „Krylatskoje“ sporto rūmuose.
Juose žiūrovų buvo labai mažai. Būtent per „Krylatskoje“ vykusias „Chimki“ rungtynes su SIG klubu buvo pasiektas šio Eurolygos sezono mažiausio lankomumo rekordas – 1500 sirgalių.
Tarp lankomumo autsaiderių taip pat buvo Sasario „Banco di Sardegna“ (3395), Zeliona Guros „Stelmet“ (3612) ir Stambulo „Darussafaka“ (3858).
Penkių tūkstančių sirgalių vidurkio nepasiekė dar keli klubai: Izmyro „Karsiyaka“ (4200), Limožo CSP (4364), Maskvos CSKA (4620), Zagrebo „Cedevita“ (4680), Krasnodaro „Lokomotiv“ (4739) ir „Barcelona“ (4948).
Kodėl sumažėjo žiūrovų?
Kai kurių Eurolygos senbuvių lankomumas šį sezoną sumažėjo, kitų – padidėjo. Tačiau daugumos klubų statistika keitėsi neženkliai, o vienų padidėjimas daugmaž kompensavo kitų sumažėjimą.
Visos Eurolygos vidurkis labiau pasikeitė dėl to, kad pasikeitė turnyro sudėtis. Jame šį sezoną nežaidžia du sirgalių itin gausiai palaikomi klubai Berlyno ALBA ir „Valencia“.
Tarp klubų, kurie šį sezoną debiutavo Eurolygoje arba į ją grįžo po pertraukos, nė vienas negali pasigirti tokiu lankomumu, kaip Berlyno ar Valensijos ekipos. O keli naujokai ir sugrįžėliai („Darussafaka“, „Stelmet“ ir ypač „Chimki“) tempia Eurolygos vidurkį žemyn.
„Neptūnas“ – tarp geriausių
Europos taurės turnyro statistika – daug kuklesnė. Šiame turnyre tik keturių arenų vidurkis buvo didesnis nei 5 tūkstančiai, o tarp lyderių pateko ir Klaipėdos „Neptūnas“.
Į klaipėdiečių namų rungtynes ateidavo vidutiniškai 5214 sirgalių. „Neptūną“ aplenkė vos trys klubai: Berlyno ALBA (7467), Jeruzalės „Hapoel“ (7410) ir „Valencia“ (5214). Iškart už „Neptūno“ rikiavosi Atėnų AEK (4969), Bilbao „Dominion“ (4768), Saragosos CAI (4593), Ulmo „ratiopharm“ (4340).
Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurkis buvo tik 2710 žiūrovų.
Mažiausiai bilietų parduodavo Volgogrado „Krasnyj Oktiabr“ (247), Salonikų PAOK (1058), Solnoko „Olaj“ (1320), „Nižnij Novgorod“ (1379) ir Šarlerua „Spirou“ (1620).
Tiesa, kai kurių klubų oficiali statistika su tikrove neturi nieko bendro. Šį sezoną aiškus prirašinėjimo lyderis yra Kazanės „Uniks“ klubas, per kurio rungtynes į protokolą dažniausiai įrašoma, kad tribūnose yra 3000 sirgalių.
Tačiau televizijos kameroms atsisukus į tuščias tribūnas, susidaro visiškai kitoks įspūdis – akivaizdu, kad arenoje nėra nė tūkstančio žiūrovų. Nebent kiti, pamatę televizijos kameras, vieningai pasislepia už kėdžių.
Ištrėmė į Rusijos sostinę
Europos taurės autsaiderio „Krasnyj Oktiabr“ klubo vidurkiui didelės įtakos turėjo tai, kad jis, kaip ir „Chimki“, žaidė ne namie, o Maskvos „Krylatskoje“ sporto rūmuose.
Praėjusį sezoną ši komanda rungtyniavo Volgogrado profsąjungų sporto rūmuose, bet jų savininkė Volgogrado miesto valdžia dėl 20 mln. rublių (260 tūkst. eurų dabartiniu kursu) skolos nutarė nebeįleisti krepšinio klubo į šią areną. Maža to, miesto vadovai pareikalavo sumokėti ne tik skolą, bet ir tokio pat dydžio avansą už arenos nuomą šį sezoną.
„Krasnyj Oktiabr“ savininkas Dmitrijus Gerasimenka mokėti atsisakė. O kadangi kitos arenos, tinkamos Europos taurės varžyboms, Volgograde nėra, krepšininkams teko ieškoti prieglobsčio Rusijos sostinėje. Ten klubas iš provincijos niekam nebuvo įdomus, o per paskutiniąsias „Krasnyj Oktiabr“ rungtynes su „Hapoel“ ekipa buvo pasiektas mažiausio lankomumo rekordas – 87 žiūrovai!
Graikų ir turkų mūšiai
Europos taurės turnyre kelių klubų vidurkį kilstelėjo rengėjų sprendimas suskirstyti komandas į Rytų ir Vakarų konferencijas. Dėl to trijose grupėse įvyko padidinto susidomėjimo sulaukusios graikų ir turkų klubų akistatos. Nesantaika tarp šių tautų dar neišblėsusi, todėl graikų aistruoliai gausiai ėjo sirgti prieš turkų komandas, o Turkijos arenose žiūrovų skaičius kartais padidėdavo atvykus Graikijos ekipoms. Tiesa, turkams graikų dirgiklis nebuvo toks stiprus, kaip graikams – turkų.
Būtent per graikų ir turkų mūšį buvo užfiksuotas šio sezono Europos taurės lankomumo rekordas. Atėnuose į AEK rungtynes su Stambulo „Galatasaray“ klubu atėjo 10000 žiūrovų. Rekordas buvo pakartotas, kai AEK nuvyko į Izraelį ir su „Hapoel“ klubu žaidė žūtbūtines rungtynes Jeruzalės arenoje.
Šio sezono Eurolygos lankomumo statistika
Klubas Vidurkis Daugiausiai Mažiausiai
1. Kauno „Žalgiris“ 11188 14784 su „Barcelona“ 9084 su „Stelmet“
2. Tel Avivo „Maccabi“ 11060 11060 – 5 kartus –
3. Stambulo „Fenerbahce“ 10166 12886 su „Real“ 8212 su SIG
4. Belgrado „Crvena zvezda“ 10135 16203 su „Fenerbahce“ 6458 su „Bayern“
5. Atėnų „Panathinaikos“ 9800 16800 su „Barcelona“ 6200 su „Stelmet“
6. Vitorijos „Laboral Kutxa“ 9695 10826 su „Olympiakos“ 8945 su „Cedevita“
7. Madrido „Real“ 9513 10868 su SIG 7869 su „Crvena zvezda“
8. Milano „Emporio Armani“ 8599 11192 su „Olympiakos“ 7236 su „Cedevita“
9. Malagos „Unicaja“ 7200 9120 su CSKA 5761 su „Darussafaka“
10. Pirėjo „Olympiakos“ 6900 8000 – 2 kartus 5000 su „Cedevita“
11. Bambergo „Brose“ 6800 6800 – 5 kartus –
12. Miuncheno „Bayern“ 6386 6700 – 2 kartus 6015 su „Chimki“
13. Strasbūro SIG 5827 6166 su „Real“ 5318 su „Crvena zvezda“
14. Stambulo „Anadolu Efes“ 5215 8165 su „Olympiakos“ 3659 su „Cedevita“
15. „Barcelona“ 4948 6141 su „Panathinaikos“ 4236 su „Žalgiriu“
16. Krasnodaro „Lokomotiv“ 4739 7353 su „Barcelona“ 3175 su „Stelmet“
17. Zagrebo „Cedevita“ 4680 5200 – 4 kartus 2600 su CSP
18. Maskvos CSKA 4620 4863 su „Unicaja“ 4421 su „Brose“
19. Limožo CSP 4364 5100 su „An.Efes“ 3500 su „Emp.Armani“
20. Izmyro „Karsiyaka“ 4200 5000 su „Panathinaikos“ 2500 su „Lokomotiv“
21. Stambulo „Darussafaka“ 3858 4926 su „Maccabi“ 2587 su „B.di Sardegna“
22. Zeliona Guros „Stelmet“ 3612 5002 su „Barcelona“ 2750 su „Karsiyaka“
23. Sasario „Banco di Sardegna“ 3395 4003 su CSKA 2988 su „Unicaja“
24. „Chimki“ 2460 3500 su „Real“ 1500 su SIG
