Prieš 8 mėnesius Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dviem taškais pralaimėjo Europos čempionato ketvirtfinalio rungtynes Baltarusijai ir liko per porą žingsnių nuo medalių.
Nuo tada mūsų šalies moterų krepšinis nugarmėjo stačiu šlaitu žemyn – likusios aštuntos 2015 metų žemyno čempionate lietuvės paskui pralaimėjo trejas iš eilės 2017 m. Europos čempionato atrankos rungtynes.
Po trečiadienį Kėdainiuose patirto pralaimėjimo 81:87 latvėms tapo aišku, jog nuplaukė ne tik 2017 metų Europos čempionatas, bet ir 2018 metų pasaulio pirmenybės.
„Tai, kas dabar nutiko – tragedija. Labai liūdna ir skaudu, – po mačo su Latvija tiesiai šviesiai prisipažino komandos lyderė Gintarė Petronytė. – Ką tik buvome tarp krepšinio elito, o dabar – visiškame dugne.“
Kas atsitiko, kad rinktinė smigo į dugną, ir ką reikėtų daryti toliau?
Negirdi vienas kito
„Per daug skaudu. Rinktinė buvo stipri, joje žaidė visos geriausios žaidėjos“, – nusivylimo neslėpė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, prabilusi apie gilesnes žaizdas moterų krepšinyje nei neatkovoti kamuoliai.
Geriausia visų laikų Lietuvos rinktinės krepšininkė, šiuo metu dirbanti Vilniaus „Kibirkšties“ ekipos trenere, mano, jog mūsų šalies moterų krepšinis ritasi į duobę.
„Didžiausia bėda, kad vieni kitų negirdime.
Krepšinyje turėtume būti viena šeima. Nekaltinti vienos kitų, netempti antklodės į save, bet ieškoti sąlyčio taškų, – kalbėjo J.Štreimikytė-Virbickienė. – Vaikų treneriai rūpinasi savo, klubai – savo, rinktinė – savo interesais. O reikėtų sujungti idėjas.“
J.Štreimikytės-Virbickienės nuomone, sudėtinga laikytis ilgalaikės strategijos, kai kiekvieną sezoną visose grandyse – nuo mergaičių iki moterų – reikalaujama rezultatų.
Talentingų jaunų krepšininkių nėra daug, bet jos tampomos iškart po kelias komandas įvairiose lygose – nuo moksleivių ir studentų iki LMKL.
„Didelė netvarka. Bet ją reikia kam nors sutvarkyti, – kalbėjo J.Štreimikytė-Virbickienė. – Kai merginos turi didelį veiklos pairinkimą, sunku sudominti krepšiniu.
O dar kai iš jų nuolat reikalaujama rezultatų... Vaikai eina ten, kur lengviau.“
J.Štreimikytė-Virbickienė įsitikinusi, kad Lietuvos krepšiniui praverstų ir buvusių moterų rinktinės žaidėjų patirtis.
Ji priminė, kad Aneta Kaušaitė šiuo metu treniruoja Švedijos rinktinę, o Lina Brazdeikytė dirba jaunimo trenere Prancūzijoje.
„Daug mano kartos žaidėjų norėtų prisidėti, bet ar jų kam nors reikia? – kalbėjo J.Štreimikytė-Virbickienė. – Ispanijoje, Prancūzijoje buvusios krepšininkės įtraukiamos į pratybų su jaunimu programas, kad mergaitės turėtų galimybę lygiuotis į tikras profesionales.“
Trūksta įžaidėjos
Vienos krizės priežastys yra gilesnės, o kitos buvo matyti tiesiog kaip ant delno per trejas atrankos rungtynes.
Klaidų skaičius Rimvydo Samulėno treniruojamoje komandoje buvo milžiniškas – per trejas rungtynes lietuvės klydo po 25 kartus per mačą.
Buvusi Lietuvos rinktinės įžaidėja Rima Valentienė mano, kad, kaip ir vyrų rinktinei, moterų komandai trūksta atakų dirigentės.
„Įtampa buvo didelė ir ne visos krepšininkės su ja susidorojo, – sakė R.Valentienė. – Santai Okockytei ir Gabrielei Gutkauskaitei buvo labai sunku.
Fiziškai jos labai stiprios, nestokoja jaunatviško užsidegimo, stengiasi, bet kartais reikia valdyti emocijas.
Galbūt dėl jaunystės jų žaidimui dar trūksta kokybės.“
Daug metų su stipriausiomis Lietuvos komandomis – Vilniaus „Teo“ ir Kauno „Viči-Aistėmis“ – moterų Eurolygoje žaidusi gynėja įsitikinusi, jog kita rinktinės bėda – menka tarptautinių varžybų patirtis.
Iš dabartinių žaidėjų tik Kamilė Nacickaitė, Vita Kuktienė ir Lina Pikčiūtė šį sezoną atstovauja Eurolygos klubams.
„Krizė – didžiulė, – pažymėjo R.Valentienė. – Nė viena Lietuvos komanda nežaidžia rimtame turnyre – Eurolygoje ar Europos taurės turnyre, o ten yra gera mokykla ir patirtis.“
Iš LMKL komandų pastarosioms rungtynėms su Latvija buvo registruotos tik trys žaidėjos. Kartu aikštėje jos praleido tik 23 minutes.
„Tikrą krizę išgyvenome prieš dešimt metų, kai mūsų lygoje buvo likusios tik keturios komandos. Dabar branduolį sudaro jaunos žaidėjos. Labai graudu dėl tokio rinktinės pasirodymo ir gaila tų žmonių, kurie išugdė jos žaidėjas, darbo“, – sakė LMKL direktorė Audra Ginelevičienė.
Pakeisti trenerį būtų kam
Moterų lygos vadovė rinktinėje pasigedo dar vieno dalyko: „Trūko tvirtesnio trenerių personalo.“
Nuo praėjusio rugsėjo Lietuvos moterų rinktinę treniruoja R.Samulėnas.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Arvydo Sabonio kvietimo sulaukęs 51 metų kaunietis prie rinktinės vairo pakeitė Mantą Šernių, po Europos pirmenybių nutarusį vadovauti vyrų krepšinio klubui – Pasvalio „Pieno žvaigždėms“.
R.Samulėnas irgi didžiąją karjeros dalį skyrė vyrų krepšiniui – daugiausia jis dirbo A.Sabonio krepšinio mokykloje.
Kaunietis trečią sezoną treniruoja vieną stipriausių LMKL komandų – Marijampolės „Sūduvą“, o darbui rinktinėje pasitelkė „Utenos“ krepšininkių trenerį Alfredą Vainauską.
„Manau, jog rinktinei būtų pravertusi J.Štreimikytė-Virbickienė. Man jos trūko rinktinėje, taip pat ir klaipėdietės Ramunės Kumpienės. Jos šešios auklėtinės žaidžia rinktinėje“, – sakė A.Ginelevičienė.
Lietuvos rinktinė turės baigti šį tragišką atrankos ciklą maču lapkritį Slovėnijoje, kur lietuvės vyks kovoti tik dėl garbės.
Kitais metais pirmąkart nuo 2003-iųjų lauks vasara be Europos čempionato. Jame bus kovojama ir dėl bilietų į 2018 metų pasaulio pirmenybes Ispanijoje, kur lietuvių irgi nebus. Ilgos priverstinės atostogos laukia krepšininkių, iš kurių labiausiai patyrusios – 35 metų Vita Kuktienė, 34 metų Sandra Linkevičienė ir 30-metė Eglė Šulčiūtė – į komandą gali ir nesugrįžti.
Tačiau branduolys turėtų likti nepasikeitęs – dauguma šios komandos žaidėjų šiuo metu yra 24–26 metų.
Nebūtų keista, jei ir tikslo neįvykdžiusioje rinktinėje atsirastų naujas treneris.
2002 metais, kai mūsų šalies rinktinė pastarąjį kartą neperžengė atrankos barjero, nepaisant praeities nuopelnų laimėjus 1997 metų Europos pirmenybių auksą, LKF atleido Vydą Gedvilą. Jei federacija vėl imtųsi permainų, kandidatų nebūtų labai daug, bet rinktis būtų iš ko.
Tai galėtų būti tas pats M.Šernius, su dailiosios lyties atstovėmis įveikęs atrankos barjerą 2014 metais ir vadovavęs komandai pernai Europos čempionate, jei derintų darbą vyrų ir moterų krepšinyje.
A.Vainauskas nesėkmingai vadovavo Rusijos moterų rinktinei, bet sukaupė daug patirties dirbdamas kartu su Algirdu Paulausku Rusijoje, o dabar antrą sezoną treniruoja „Utenos“ ekipą.
J.Štreimikytė-Virbickienė yra buvusi M.Šerniaus padėjėja, o varžytis su buvusia Eurolygos čempione ir WNBA žaidėja autoritetu negalėtų niekas.
Su merginų rinktinėmis dirbsiantys Romualdas Petronis ir Tadas Stankevičius irgi yra sukaupę daug patirties.
Trenerio problema yra tik viena iš daugelio federacijai, kuri turės daug rūpesčių bandydama suvaldyti šią moterišką krizę.
„Pirmadienį federacijoje vyks posėdis, per kurį bus svarstoma, kokiu keliu toliau eiti, – sakė LKF atstovas Linas Kunigėlis. – Tądien tikriausiai bus kalbama ir apie būsimus trenerius.“
