Trenerio R.Samulėno vairuojama komanda atsidūrė užribyje, kai pralaimėjo tris mačus atrankoje į 2017-ųjų žemyno pirmenybes – du Latvijai ir vieną Slovėnijai.
Nuo šiol būti rinktinės nare reiškia vien tai, kad lapkritį dar teks pabėgioti paskutinėse nieko nelemiančiose rungtynėse su slovėnėmis, o po to vėl susiburti tik kitų metų pabaigoje – atrankai į kol kas labai tolimą 2019-ųjų Europos čempionatą.
Tragiškesnio akcento jubiliejiniam Lietuvos moterų krepšinio etapui nebuvo įmanoma sugalvoti – praėjus lygiai dviem dešimtmečiams nuo mūsiškių triumfo Europos čempionate rinktinė išvis nepasirodys šiame turnyre.
„Ką tik buvome tarp krepšinio elito, o dabar – visiškame dugne“, – po fiasko atsiduso rinktinės lyderė G.Petronytė.
Užribyje – ne tik nacionalinė komanda. Nė vienas Lietuvos moterų klubas nežaidžia jokiame Europos turnyre.
Niūrus ir horizontas: įvairaus amžiaus Europos jaunimo čempionatuose Lietuvos rinktinės jau kurį laiką kapstosi tik B pakopos turnyruose. Kas atsakingas dėl tokio šalies moterų krepšinio nuopuolio?
Atrankoje rinktinei atstovavo geriausios krepšininkės, kokias dabar turime: karjeros viršūnėje esanti G.Petronytė, Eurolygoje šį sezoną žaidusios K.Nacickaitė ir V.Kuktienė, patyrusios E.Šulčiūtė, S.Linkevičienė, pačiame jėgų žydėjime esančios E.Šikšniūtė, G.Paugaitė, G.Gutkauskaitė.
Išties solidi komanda gana lengvoje atrankos grupėje. Bet geram orkestrui reikia gero dirigento, už kurio parinkimą atsako tik LKF.
Diriguoti moterų žaidimui buvo paskirtas R.Samulėnas.
Kuo šis geras A.Sabonio pažįstamas apžavėjo federaciją? Tik ne savo rezultatais.
Ilgai dirbęs A.Sabonio krepšinio mokykloje treneris vėliau save beviltiškai bandė LKL čempionate: vadovaudamas Kauno „Triobet“ ir Palangos „Nagliui“ gerino pralaimėjimų rekordus.
Tapęs nereikalingas jokiai vyrų komandai, R.Samulėnas metėsi į moterų krepšinį. Nors Marijampolės „Sūduva“ turėjo didelį biudžetą, strategas su šia komanda į LMKL viršūnę taip ir neužkopė. Nors lyg ir privalėjo, kad įrodytų esąs vertas treniruoti nacionalinę ekipą.
Bet pralaimėjimų specialistas federacijos vadovams tiko. Kol galiausiai pats A.Sabonis iš svečių balkono Kėdainių arenoje susiraukęs buvo priverstas stebėti, koks skurdus ir primityvus buvo jo statytinio žaidimo planas.
„Man susidaro įspūdis, kad rinktinių trenerius Krepšinio federacija tam tikrais momentais skiria pagal pažintis. Aplink vaikšto kur kas rimtesni treneriai, o skiriami tie, kurie patogūs, pažįstami ar prijaučiantys federacijai.
Po nosimi yra itin stiprus moterų treneris L.Šalkus, perėjęs ir ugnį, ir vandenį.
Neabejoju, kad jo darbas nacionalinėje komandoje būtų davęs vaisių. Arba ta pati J.Štreimikytė-Virbickienė – ją bent į trenerių štabą buvo privalu imti. O dabar turime, ką turime“, – priblokštas kalbėjo ilgametis moterų rinktinės vedlys A.Paulauskas.
Bet gal jam neverta stebėtis? Juk dabartinėje LKF saviškių protegavimas yra tapęs strateginiu reikalu. Manipuliacijų ir buldozerio deriniu buvo pasiekta, kad federacijos vykdomajame komitete daugumą sudarytų A.Saboniui ar jo aplinkai artimi žmonės, kurie klusniai keltų rankas ir nepateiktų neparankių klausimų.
Į iki vos 14 žmonių susiaurintą vykdomąjį komitetą greta LMKL atstovės būtent dėl lojalumo federacijos bosams įtraukta Lietuvos moterų antrosios lygos delegatė – ilgametė LKF darbuotoja. Ar ne absurdas, kad balsuojant dėl svarbiausių šalies krepšinio reikalų ši absoliučiai nišinė mėgėjų lyga turi tiek pat svorio, pavyzdžiui, kaip Lietuvos krepšinio lyga?
Kitas klausimas: kam vaizduoti, kad Lietuva turi antrąją moterų lygą, jei net į LMKL nesugebama surinkti aštuonių komandų?
Kol LKF vykdomajame komitete posėdžiauja abiejų moterų lygų atstovės, moterų krepšinis pasiekė dugną.
Bet gal nusimesti rūpestį dėl moterų krepšinio – irgi strateginis LKF tikslas? Kas tos moterys, kai ateina vyrų laikas – Rio de Žaneiro olimpiada.
Krepšininkės žlugo atrankoje, ir federacija atsikratė problemų: nereikės pinigų moterų rinktinei pasirengti ir dalyvauti 2017-ųjų čempionate Čekijoje. Ir jokios rizikos, kad ekipa ten, neduok Dieve, dar prasibraus į 2018-ųjų pasaulio pirmenybes Ispanijoje.
Juokus į šalį. Prisiminkime, ką 2014-aisiais kalbėjo LKF generalinis sekretorius M.Špokas: „Mums skauda dėl moterų krepšinio. Jam populiarinti paruošti trys planai, kuriuos dar reikia išgryninti.“
Krokodilo ašaros, nes akivaizdu – niekas nieko neišgrynino. Jei dosniausiai iš biudžeto finansuojama šalies sporto federacija nenori skelbti moterų krepšinio laidotuvių, jos vadovai pagaliau turi pradėti dirbti.
Privalo veikti viso Lietuvos krepšinio labui, o ne tiktai penėtis ir penėti lojalius saviškius iš melžiamos karvės – nacionalinės vyrų rinktinės.
