FIBA vėzdas – ne menamas, o tikras. Antradienį išplatintame pranešime FIBA patvirtino, kad imsis sankcijų prieš klubus ir nacionalines federacijas, jei šie pasirinks Eurolygos rengiamas Europos taurės varžybas.
Tokį sprendimą FIBA grindžia tuo, jog Eurolygos komercinė struktūra (ECA) esą neatsakė į FIBA ir „FIBA Europe“ siųstą laišką. FIBA pareiškė, jog turi ginti klubus ir federacijas nuo ECA, kuri atstovauja kelių komandų interesams ir skaldo Europos krepšinį.
„Atsakant į ECA agresyvius ir nelegalius veiksmus buvo nuspręsta, jog, taikant išimtį 16 Eurolygos komandų, bet kuri nacionalinė federacija, palaikanti neteisėtus ECA veiksmus ir leidžianti savo lygoms bei klubams sudaryti susitarimus su ECA, automatiškai praras teisę dalyvauti vyrų nacionalinių rinktinių varžybose, kurias rengia „FIBA Europe“. Pašalinimas iš Europos tarptautinių varžybų galbūt galiotų ir kitoms varžyboms“, – skelbiama FIBA pareiškime.
Dairosi į abi puses
FIBA grasinimai labiausiai nukreipti į Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą.
Nors Eurolyga į Europos taurės varžybų susirinkimą Barselonoje kvietė „Lietuvos ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ atstovus, uostamiesčio komanda labiau vertinama kaip atsarginis variantas, jei iš 24 turnyro komandų sąrašo kas nors iškristų.
„FIBA paskelbė, jog vien už dalyvavimą Čempionų lygoje klubai gaus po 100 tūkst. eurų, o tai yra rimtas pasiūlymas, palyginti su Europos taurės turnyru, – sakė Vilniaus klubo direktorius Martynas Purlys. – Bet išgirdę skambų FIBA pareiškimą, pasigedome teisinių argumentų.
Praėjusią savaitę per susirinkimą Barselonoje Eurolygos teisininkas pranešė, kad Europos Komisija vasario 19 d. paskelbė išaiškinimą, jog Europos klubai, žaidėjai ir teisėjai gali rinktis, kuriuose turnyruose už savo šalies ribų dalyvauti.
FIBA paskelbė priešingą pareiškimą. Ginčas įsibėgėja, todėl greitai gali būti pateikta ir naujų Eurolygos argumentų. Mes stebime, kaip klostysis įvykiai.“
Į Čempionų lygą klubams skubėti nebūtina – pagal FIBA siūlomą sportinį principą Lietuva turi teisę po vieną komandą deleguoti į Čempionų lygos pagrindinį turnyrą ir į atrankos varžybas. Tad viską lems LKL čempionate užimtos pozicijos.
Europos taurės turnyro rengėjai kol kas nepateikė raštiškų paklausimų – tik žodžiu prašė pranešti apie savo apsisprendimą iki balandžio 1 dienos.
LKL ir LKF neskuba
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) praėjusį mėnesį tapo FIBA Čempionų lygos akcininke, bet nediktuoja savų sąlygų klubams.
Jau beveik metus LKL ir LKF laviruoja tarp Eurolygos ir FIBA stovyklų. Abi svarbiausios mūsų šalies krepšinio organizacijos viliasi, kad globalus karas išsikvėps savaime, ir dairosi į kitas valstybes. Tačiau Europoje blaškymosi daug.
Prancūzijos krepšinio federacijos aiškiai rodo savo klubams FIBA kryptį, bet didžiausia šios šalies žvaigždė Tony Parkeris nori, kad jo valdomas Vilerbano ASVEL klubas žaistų Eurolygoje.
Rusijos klubai linksta prie Eurolygos, o Vokietijoje garsiau kalbama, jog klubai rinksis FIBA.
LKF nebendravo su „Lietuvos ryto“ klubu po FIBA grasinimų, bet pranešė, jog oficialią poziciją paskelbs paaiškėjus klubų apsisprendimui ir papildomoms aplinkybėms. Planuojama, kad tai įvyks po vykdomojo komiteto posėdžio balandžio 26 dieną.
Stebina FIBA tonas
LKF garbės prezidentui Vladui Garastui patinka FIBA pastangos sukurti krepšinio turnyrą, kuriame klubai žaistų pagal sportinį principą – panašiai, kaip futbolo Čempionų lygoje.
Buvusį Lietuvos rinktinės trenerį ir LKF vadovą stebina FIBA pasirinkti kovos metodai.
„Jei Vilniaus ar Klaipėdos komandos pasirinktų Europos taurės turnyrus, juos reikėtų išmesti iš LKL. O jei neišmesite – neleisime Lietuvos rinktinei žaisti. Toks yra FIBA tonas.
Nežinia, ar kitais metais taip nebūtų ir dėl „Žalgirio“, – svarstė V.Garastas. – Esame Europos Sąjungoje ir leidžiame žaisti legionieriams savo šalies pirmenybėse. Tad ir šiuo atveju turėtų būti demokratija. Negali trankytis vėzdu. Tai yra neteisinga.“
V.Garastas per savo karjerą yra daug matęs, bet jam dar neteko girdėti, kad kitų sporto šakų – futbolo, rankinio arba tinklinio – tarptautinės federacijos grasintų sankcijomis dėl klubų varžybų pasirinkimo.
Buvęs LKF prezidentas mano, jog federacija turėtų palaikyti laisvą klubų pasirinkimą, ir abejoja, ar FIBA turėtų juridinę teisę įvykdyti savo grasinimus dėl nacionalinių rinktinių.
„Šioje situacijoje turime vienytis. Negalime gūžtis nuo tokių pagrasinimų. Negalima varyti į savo erdvę per prievartą, – sakė V.Garastas. – Jei naujame FIBA turnyre klubams bus gerai, jie patys ten ateis.“
Kokius žaidimus žaidžia FIBA?
FIBA argumentai daug kam atrodo nedemokratiški. Kyla klausimų, kodėl FIBA nusprendė kol kas duoti ramybę Eurolygos klubams, tarp jų ir Kauno „Žalgiriui“, nors Eurolygą ir Europos taurės varžybas rengia ta pati Jordi Bertomeu vadovaujama organizacija. Krepšinio koridoriuose kalbama, jog FIBA nusprendė padalyti puolimo kryptis dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia naują 32 klubų krepšinio čempionų lygą pusmetį reklamavusi FIBA galiausiai įsitikino, jog ir kitą sezoną liks su panašaus kalibro ekipomis, kurios šiuo metu žaidžia „FIBA Europe“ taurės varžybų ketvirtfinalyje: Antverpeno „Giants“, Krasnojarsko „Jenisej“, Južnės „Chimik“ ar Frankfurto „Skyliners“.
FIBA neturi tiek pinigų, kad perviliotų galingiausius Eurolygos klubus, tokius kaip Madrido „Real“, Maskvos CSKA, Atėnų „Panathinaikos“ ir kitus, kuriuos kartu su „Žalgiriu“ Eurolyga kviečia į elitinį 16 komandų turnyrą kitą sezoną.
Nenorėdama, kad iš Paryžiuje pristatytos Čempionų lygos liktų tik vardas, FIBA ėmė spausti ir vilioti tuos klubus, kurie neturi Eurolygos licencijų. FIBA gerokai padidino premijas – kiekvienai iš 32 komandų vien už dalyvavimą pažadėta po 100 tūkst. eurų – beveik dešimt kartų daugiau, nei siūloma Europos taurės turnyro komandoms.
Kalbama, jog FIBA neatakuoja Eurolygos klubų siekdama žlugdyti J.Bertomeu atsarginį planą. Teigiama, jog Eurolygos vadovas yra pasiruošęs siūlyti FIBA spaudžiamiems klubams uždarą, pavyzdžiui, 32 komandų turnyrą pagal panašų į NBA modelį. Tokiu atveju klubai žaistų tik Eurolygoje ir nedalyvautų nacionalinėse pirmenybėse, taip tapdami nepavaldūs savo nacionalinėms lygoms ir federacijoms.
Dabar lieka tik 16 Eurolygos klubų, kuriems tvarkaraštis leidžia žaisti ir Eurolygos, ir nacionaliniuose čempionatuose. O tai tenkina nacionalines lygas. Galima spėti, kad į Eurolygos klubus FIBA ietį nukreips po metų ar dvejų, kai bus priviliojusi į Čempionų lygą daugiau stiprių komandų ir turės savo rankose daugiau ginklų.
