„Hoptrans-Sirenos“ finišavo tik ketvirtos reguliariajame čempionate, pralaimėjusios 12 mačų iš 24, bet per mėnesį Kauno rajono komanda iš pelenės virto princese.
Pusfinalio serijoje „Sirenos“ 2:1 pražudė praėjusių metų čempionę „Uteną“, o finale 3:1 pranoko Marijampolės „Sūduvą“ ir šįvakar per lygos uždarymo šventę Raudondvaryje pirmąkart per klubo istoriją pasipuoš aukso medaliais.
Raudondvario dvare pirmuoju tokiu trofėjumi bus apdovanotas ir L.Šalkus – 49 metų treneris, kurio idėjų ir sparnuotų frazių „Hoptrans-Sirenų“ žaidėjos klausosi nuo 2011 metų.
Prieš porą metų L.Šalkus buvo patyręs Achilo sausgyslės traumą ir komandai rungtynėse vadovavo iš namų, telefonu perduodamas nurodymus asistentui.
Jis užkrovė auklėtinėms papildomą treniruotę, kai jos praleido per daug – 58 taškus mače su silpnesnėmis varžovėmis.
Prieš du mėnesius L.Šalkus buvo išvarytas iš salės per Baltijos lygos mačą, kai gavo dvi technines pražangas, ir tai nebuvo vienintelis kartas, kai treneris buvo taip nubaustas už emocijas.
Sykį treneris pareiškė, kad apie mediciną išmano daugiau nei jo auklėtinės apie krepšinį. Kitąkart pagrasino, jog už prastą žaidimą teks kasti sniegą aplink salę.
Ir per šią finalo seriją L.Šalkus netylėjo: „Sūduva“ yra stipresnė biudžetu ir žaidėjų lygiu.
„Jei aš turėčiau tokią komandą kaip „Sūduva“, neičiau nei į treniruotes, nei į rungtynes. Galėtų už mane dirbti daktaras“, – po trečiųjų finalo rungtynių tvirtino kauniečių treneris.
Po laimėto ketvirtojo serijos mačo L.Šalkus papasakojo „Lietuvos rytui“ apie čempionišką kelią.
– Ar jūsų klubo žygis šį sezoną nepriminė pasakos? – „Lietuvos rytas“ klausė L.Šalkaus.
– Gal tai atrodo kaip pasaka, bet kartu buvo ir nuoseklus darbas. Kad įvyktų stebuklas, merginos ilgai ir nuoširdžiai dirbo.
Fizinio rengimo treneriui po paskutinių rungtynių pasakiau: žiūrėk, mūsų sportinė forma sezono pabaigoje buvo optimali. Reguliariajame sezone mes pralaimėjome visoms pagrindinėms varžovėms: 0:4 „Utenai“, 0:4 „Sūduvai“, 0:4 „Kibirkščiai“.
Bet aš dar tada, kai taurės varžybose dėl trečiosios vietos įveikėme „Kibirkštį“, sakiau: svarbiausia laimėti, kai labiausiai reikia.
Labai džiaugiuosi šiuo pasiekimu, nes esame lietuviška komanda ir nugalėjome finale „Sūduvą“, kuri turėjo ne tik gerų lietuvių žaidėjų – Ivetą Šalkauskę, Laurą Svarytę, Sandrą Baliutavičiūtę, Neringą Skadaitę, Elą Briedytę, Andrą Gabalytę, bet ir tris legionieres.
Prieš ketverius metus, kai žaidėme finale, kažkas dejavo, kad negalime pasipriešinti varžovėms. Dabar ne tik pasipriešinome, bet ir įveikėme. Šie medaliai mums yra daugiau nei auksiniai – jie su „Swarovski“ kristalais.
– Kuo atkrintamosiose varžybose buvote stipresni už varžoves?
– Savo noru laimėti ir gynyba. Ką moku, tai moku – niekas nepasakys, kad mano komanda prastai ginasi.
Per paskutines finalo rungtynes Marijampolės komanda mūsų salėje įmetė tik 39 taškus, o mūsų Santa Okockytė jų salėje viena pelnė 40 taškų. Vadinasi, mūsų gynyba veikė.
Gal mums ir trūksta ko nors puolant, bet noro iš merginų neatimsi – jos bėgo, griuvo, nepataikė, darkart šoko, mėtė. Jeigu yra lygis, pataikai – ir eini ilsėtis. Mums visko teko siekti juodu darbu.
Dabar visi sako: sensacija. Ne, sensacija gali būti vieną kartą: jei laimi pusfinalyje, bet gauni finale 0:3.
Bet mes įveikėme vieną stiprią komandą, o paskui ir kitą. Prieš paskutinį mačą kažkas man tarė: bus staigmena, jeigu „Sūduva“ laimės. Ir aš panašiai maniau. Mūsų pergalė yra dėsninga. Finale nebuvo rezultato 2:2, nebuvo pergalingo metimo iš vidurio aikštės.
Trečiąją pergalę iškovojome 19 taškų skirtumu (58:39. – Red.). Tegu nesupyksta varžovės, bet tai buvo mačas į vienus vartus. Galbūt mus pradės gerbti. Man daug dėmesio nereikia, bet merginos džiaugiasi, klubo vadovai, rajono savivaldybė – taip pat. Smagu dėl to.
– Kaip vertinate LMKL lygį šį sezoną?
– Neblogai. Yra jaunų komandų – „Kibirkštis“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno „Aistės“. Jose daug jaunų žaidėjų, kurios yra lygos ir Lietuvos rinktinės ateitis. Mano nuomone, žaidžiant Lietuvos pirmenybėse klubams nereikia legionierių.
Prieš sezoną maniau, kad 7 klubai lygoje yra per mažai, bendram lygiui atsilieps Eglės Šulčiūtės, Sandros Linkevičienės išvykimas. Tačiau liko ir patyrusių žaidėjų. Tiek vyrų, tiek moterų krepšinyje turi būti patirties ir jaunystės derinys. Tada yra tęstinumas.
Ir mūsų komandoje yra 16–17 metų žaidėjų, kurios nežaidė daug, bet jų laikas dar ateis.
– Didžiąją karjeros dalį treniravote vyrus, su moterimis dirbate šešerius metus. Ar ir toliau matote savo ateitį moterų krepšinyje?
– Esu sėslus žmogus, nemėgstu lakstyti. Vilniaus „Sakalų“ klube dirbau net 15 metų iš eilės. Dabar nieko neplanuoju, džiaugiuosi titulu ir laukiu atostogų. Žinau, kad gyvenimas nestovi vietoje, norisi eiti į priekį. Bet išdegusiomis akimis nelekiu.
– Ar norėtumėte treniruoti Lietuvos moterų rinktinę? („Sūduvos“ trenerio R.Samulėno vadovaujama Lietuvos komanda nepateko į kitų metų Europos pirmenybes)?
– Tai ne man. Tegu kalba apie tai kiti, nes aš ten nesijaučiu pageidaujamas, po ta saule man nėra vietos.
Žinoma, man norisi visko – gerų žaidėjų, gerų rungtynių, daug pinigų. Tačiau aš negaliu lemti to, kas nuo manęs nepriklauso, nenoriu kalbėti apie tai, kaip renkami treneriai.
Noriu padėti moterų krepšiniui ir džiaugsiuosi, jei mano žaidėjos žais rinktinėje, o susitikus gatvėje man bus ne gėda pažvelgti į veidą ir pasisveikinti.
LMKL finišas
Finalas. Kauno r. Garliavos „Hoptrans-Sirenos“ – Marijampolės „Sūduva“ 3:1 (65:61, 78:76, 66:71, 58:39).
Dėl 3-iosios vietos. Vilniaus „Kibirkštis“ – „Utena“ 3:0 (69:68, 63:58, 57:55).
Galutinė rikiuotė. 1. „Hoptrans-Sirenos“, 2. „Sūduva“, 3. „Kibirkštis“, 4. „Utena“, 5. Klaipėdos „Fortūna“, 6. „Šiauliai-Universitetas“, 7. Kauno „Aistės-LSU“.
Čempionės. LMKL aukso medalius iškovojo šios „Hoptrans-Sirenos“ žaidėjos: Santa Okockytė (18,4 taško per rungtynes), Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (10,8), Ieva Prėskienytė, Rasa Knyzaitė, Gintarė Jasiunskaitė (visos trys – po 7,4), Akvilė Baronėnaitė (7,2), Jolanta Marmienė (6,5), Kornelija Balčiūnaitė (6,2), Monika Petrauskaitė (5,9), Erika Liutkutė (4,1), Livija Sakevičiūtė (2,8), Klaudija Serkevičiūtė (1,9), Karolina Ambotaitė (1,8), Karolina Visockaitė (0,5).
