Paklaustas, koks lygio arbitrus šiuo metu turime mūsų šalyje, K.Pilipauskas teigė: „Lygis yra geras ir ne toks prastas, koks yra pateikiamas viešojoje erdvėje. Manyčiau, kad tą labiausiai lemia emocijos, ir teisėjai tą negatyvią atmosferą jaučia. Psichologiškai tai veikia. Pradedama lyginti, esą kaimyninėse šalyse yra profesionalesni teisėjai, bet tai yra netiesa. Galime kalbėti apie latvį Olegą Latyševą, kuris yra Europos geriausiųjų dešimtuke, bet lyginant bendrą lygį, mūsų geriausi teisėjai tikrai nenusileidžia kaimynams meistriškumu“.
Ir dar pridūrė: „Mūsų geriausi teisėjai šiuo metu yra karjeros pike – jiems po 35–40 metų. Tai yra teisėjų aukso amžius. Manyčiau, kad dabar jie dirba taip, kaip leidžia jų galimybės, yra subrendę bei pareigas atlieka gerai“.
Panagrinėkime, kaip „karjeros piką“ pasiekę teisėjai iš Lietuvos atrodo tarptautiniuose vandenyse ir ar tikrai jie nenusileidžia kaimynams.
Skaičiai neleidžia meluoti – nusileidžia. Beviltiškai nusileidžia.
Eurolygos reguliariajame sezone lietuvių arbitrų buvo vos 3 rungtynėse ir pagal šį rodiklį pralenkėme tik Čekiją, Rusiją (po 1 rungtynės), Bosniją ir Hercegoviną bei Norvegiją (po 2).
Estai ir suomiai dirbo 5 mačuose, latviai – 10, ukrainiečiai – 22, lenkai – 29, o lyderiai ispanai – net 62.
Pažvelkime į „Top 16“ skaičius. Lietuvių būta 4 mačuose – pranokome tik Belgiją (1) ir Turkiją (2). Estai teisėjavo 6 rungtynėms, suomiai – 7, latviai – 13, ukrainiečiai – 15, lenkai – 18. Lyderiai – ispanai (53), slovėnai (41), italai ir graikai (po 35).
Nuo atkrintamųjų varžybų Lietuvos teisėjų Eurolygoje išvis nebeliko. Latvijos atstovai teisėjavo 4 rungtynėse, Lenkijos (kaip ir Suomijos) – 1, Ukrainos – 3. Priekyje – Slovėnija, Italija (po 6) ir Serbija (5).
Eurolygos finalo ketverte kitą savaitę lietuvių irgi nebus. Bet tarp septynių elitinių arbitrų įtraukti du kaimynai, kuriems, anot K.Pilipausko, lietuviai nenusileidžia meistriškumu – O.Latyševas iš Latvijos ir Piotras Pastusiakas iš Lenkijos.
Berlyne taip pat dirbs Christos Christodoulou iš Graikijos, Damiras Javoras iš Slovėnijos, Luigi Lamonica iš Italijos, Robertas Lottermoseris iš Vokietijos ir Borysas Ryžikas iš Ukrainos.
Iškalbingas faktas apie Lietuvos teisėjų sugebėjimus lyginant su šalies krepšinio pozicijomis pasaulyje: FIBA reitinge esame treti ir lenkiame visas šalis, kurių teisėjai dirbs Eurolygos finalo ketverte.
O kaip „kaimynams nenusileidžiantys“ arbitrai iš Lietuvos pasirodė 2015-2016 m. Europos taurės turnyre?
Reguliariajame sezone – 14 rungtynių (latviai – 27, rusai – 25, lenkai – 24; daugiausiai – ispanai ir serbai (po 50). Lietuviai čia pranoko ne tik estus (5) bei suomius (4), bet ir krepšinio paribių atstovus norvegus, rumunus, švedus albanus, šveicarus. Bet štai visiškai ne krepšinio šalies Portugalijos teisėjai dirbo net 23 mačuose.
„Last 32“ etape lietuviai kviesti į 11 rungtynių (lenkai – 17, rusai – 11, latviai – 10, daugiausiai – ispanai (34) bei serbai (26).
Europos taurės aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje mūsų šalies arbitrų neprireikė. Tuo tarpu lenkai buvo 4 mačuose, estai – 3, latviai – 2.
Vienintelė prošvaistė – Tomo Jasevičiaus pakvietimas į pusfinalio dvikovą Las Palme tarp „Gran Canaria“ ir būsimojo Europos taurės laimėtojo Stambulo „Galatasaray“.
Ir tuo viskas pasibaigė – dvejose finalo rungtynės apsiėjo be kaimynams nenusileidžiančių lietuvių. Bet ten dirbo lenkas – su graiku, italu, slovėnu, ispanu ir portugalu.
Kalbėdamas bendrą LKF valdininkų maldelę apie tai, kad neįsivaizduoja LKL teisėjaujančių užsieniečių, K.Pilipauskas kaip pavyzdį minėjo Italijos, Ispanijos, Graikijos lygas – esą, kaip atrodytų, jei ten imtų švilpti svetimšaliai.
Aišku, kad atrodytų nekaip. Kam juos kviesti, jei šios šalys turi užtektinai aukščiausio lygio teisėjų, ką įrodo galybė paskyrimų dirbti Eurolygos ir Europos taurės mačuose.
Faktas – Europos krepšinio padangėje lietuviai teisėjai yra tapę niekuo. Todėl ir matome paradoksą: Lietuvos rinktinė – monstriška, o Lietuvos teisėjai – vargšai nykštukai.
Ir vargu ar kas pasikeis, nes net Lietuvos krepšinio federacija patenkinta tokia situacija. LKL klubai norėjo pasitelkti lemiamoms kovoms patyrusių kaimyninių šalių arbitrų, kad dirbdami drauge tobulėtų ir lietuviai. Federacija uždraudė, motyvuodama grėsme kažkokiam įvaizdžiui. Nesvarbu, kad jį lietuviai teisėjai ir taip seniai praradę.
Todėl niekas nesikeičia: geriausiais Lietuvoje vadinami ar pasivadinę teisėjai per rungtynes grybauja, nematydami 8 sekundes baudos aikštelėje stovinčių ar aikštės linijas mindančių krepšininkų. O kai dėl tokių nesąmonių neišlaiko trenerių ir žaidėjų nervai, teisėjai savo klaidas tuoj pat ištaiso apdalydami nepatenkintuosius techninėmis pražangomis.
