Klaipėdos krepšininkai pateikė vieną didžiausių staigmenų per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istoriją, pusfinalio serijoje 3:2 įveikę „Lietuvos rytą“.
„Neptūnas“ antrą kartą iškopė į LKL finalą, kai penktajame pusfinalio mače sostinės „Siemens“ arenoje sekmadienį 73:72 palaužė „Lietuvos rytą“ ir dabar finale kovos dėl aukso žiedų su Kauno „Žalgiriu“.
Klaipėdiečiai jau žaidė finale ir laimėjo sidabrą 2014 m., bet tąsyk jiems nereikėjo pusiaukelėje susidurti su „Lietuvos rytu“, tuomet kritusiu pusfinalio serijoje prieš „Žalgirį“.
Šįkart „Neptūnas“ savo rankomis pašalino „Lietuvos rytą“, kuris reguliariajame čempionate buvo antras – viena pozicija ir devyniomis pergalėmis aukščiau už uostamiesčio komandą.
Dainiaus Adomaičio treniruojami Klaipėdos krepšininkai buvo stipresni per pirmąsias dvejas pusfinalio rungtynes Vilniuje (83:71) ir Klaipėdoje (70:68), bet turėjo pripažinti „Lietuvos ryto“ pranašumą per trečiąjį mačą Vilniuje (64:66) ir ketvirtąjį Klaipėdoje (73:74).
Neįtikėtino atkaklumo pusfinalio serija baigėsi taip pat, kaip ir vyko, – kova iki paskutinės sekundės.
Kai likus 9,8 sek. rezultatyviausias mačo žaidėjas – 24 taškus surinkęs Danielis Ewingas pataikė abi baudas ir sukūrė „Neptūnui“ taško pranašumą, „Lietuvos rytas“ turėjo paskutinį šansą.
Bet tada D.Ewingas išgelbėjo „Neptūną“ ir ginantis – amerikietis išmušė kamuolį iš tritaškį besirengusio mesti Mindaugo Lukauskio rankų ir aidint finalinei sirenai nubėgo per aikštę ten, kur prasideda LKL finalas.
„Žalgirio“ ir „Neptūno“ kova iki keturių pergalių prasidės trečiadienį maču Kaune.
O „Lietuvos rytas“ ketvirtadienį kovos su Utenos „Juventus“ – tai bus bronzinės serijos iki trijų pergalių pirmasis mačas.
Ne to tikėjosi vilniečiai, nors šį sezoną jų žaidimas bangavo kaip Baltijos jūra.
Marcelo Nicola, Aurimas Jasilionis, Arvydas Gronskis vadovavo „Lietuvos rytui“ pirmojoje sezono dalyje, kai ekipai nepavyko iškopti iš grupės Europos taurės varžybų pirmajame etape.
Gruodį prie komandos vairo stojus T.Pačėsui, vilniečiai pertvarkė sudėtį: išleido Nicolasą Laprovittolą, Julių Juciką, Žygimantą Janavičių ir Roką Giedraitį, bet pridėjo Adamą Lapetą, Keną Browną, Denysą Lukašovą ir Artūrą Jomantą.
„Lietuvos rytas“ nutraukė titulų badą, laimėjęs Karaliaus Mindaugo taurę, pakeliui nukovęs ir „Neptūną“, ir „Žalgirį“, bet galiausiai įstrigo LKL pusfinalyje.
Apie pralaimėjimo priežastis kalbėjomės su „Lietuvos ryto“ treneriu T.Pačėsu.
– Tomai, kai prieš keletą metų laimėjote Lenkijos čempionų titulą, kitą dieną jums paskambinus kilnojote štangą ir sakėte, kad taip nusimetate susikaupusią įtampą. O ką darote po nesėkmės?, – „Lietuvos rytas“ paklausė T.Pačėso.
– Stengiuosi nuryti karčią piliulę. Kai laimi, viskas būna baigta. O dabar reikia rengtis kovai dėl trečiosios vietos.
Man tai nauja, bet tokia realybė. Ketvirtadienį turime būti pasirengę atstovauti miestui ir klubui kovoje dėl 3-iosios vietos.
– Tačiau mintyse tikriausiai atsukinėjote laiką atgal. Apie ką labiausiai galvojate prisimindamas pusfinalį – visą seriją, paskutinį mačą ar paskutinę ataką?
– Apie paskutinę ataką, paskutinį neatkovotą kamuolį, paskutinį teisėjų švilpuką. Visa tai nulėmė pusfinalio baigtį.
Galvoju apie tai, kokį žaidėjų penketą galėjau suformuoti aikštėje rungtynių pabaigoje.
Apsigynėme, kai Arvydas Šikšnius prametė tritaškį, bet neatkovojome kamuolio.
Paskui buvo tas švilpukas, po kurio D.Ewingas metė 2 baudas.
– Buvo Mindaugo Lukauskio pražanga prieš D.Ewingą. Ar manote, kad jos nebuvo?
– Žinote, prieš pertrauką aš klausiau teisėjų, kodėl jie leidžia kontaktuojant statyti tokias kietas užtvaras.
Man atsakė, kad tos pražangos, kurios nepakeičia rezultato, – nesvarbu, į kurią pusę, – nėra fiksuojamos.
Aš nesu pratęs reikšti pretenzijas teisėjams, bet sekmadienį pratrūkau. Vienas teisėjas sušvilpė pražangą Mariui Runkauskui, o paskui ir paskutinę pražangą.
Ta pražanga M.Lukauskiui nusprendė rungtynių baigtį. Švilpdamas turi būti arba užtikrintas 100 procentų, arba... daugtaškis.
– Kalbate apie arbitrą Artūrą Šukį?
– Aš nesakysiu pavardės. Tiktai tiek, kad tas teisėjas neturėjo švilpti tokiose rungtynėse.
Nežinau, kodėl Tomas Jasevičius galėjo teisėjauti dvejas rungtynes iš eilės, o antrasis iš dviejų geriausių šalies arbitrų – Jurgis Laurinavičius – tądien neteisėjavo. Kas, jeigu ne jie abu turėjo teisėjauti tokiose rungtynėse?
Gal tai skamba kaip pasiteisinimas, bet to teisėjo keli švilpukai turėjo reikšmės serijos baigčiai, kartu ir mūsų klubo sezonui.
Dabar galime kalbėti, kad klubas pradėjo savotišką karą su teisėjais (vilniečiai siūlė lemiamoms kovoms pasikviesti teisėjų iš užsienio, bet Lietuvos krepšinio federacija tam pasipriešino. – Red.). Gal tai buvo pamoka mums?
– „Lietuvos ryto“ komanda rengė paskutinę ataką. Kodėl ji buvo tokia chaotiška?
– K.Brownas prasiveržė, bet nepamatė, kad jį sustabdyti bandęs A.Butkevičius jau yra parkritęs. Kenas pabijojo imtis atsakomybės, nors galėjo ir turėjo bandyti baigti ataką.
Tam ir buvo išleistas į aikštę.
Jei būtų nepataikęs, Antanas Kavaliauskas buvo geroje pozicijoje kovoti dėl kamuolio.
Tačiau K.Brownas priėmė kitokį sprendimą – atiduoti kamuolį patyrusiam žaidėjui M.Lukauskiui, kuris prieš tai buvo pataikęs labai svarbų tritaškį ir komandą išvedęs į priekį.
Tai nebuvo prasčiausias sprendimas, bet gaila, kad mes nepabaigėme rungtynių metimu, nors paskutinei atakai ir turėjome beveik 10 sekundžių.
– Daug kas mano, kad žaidėjų sudėtį pertvarkėte ruošdamasis finalinėms dvikovoms su „Žalgiriu“: prisidėjo labiau gynybinio pobūdžio įžaidėjai ir A. Jomantas, taip pat vidurio puolėjas Adamas Lapeta. Kaip dabar vertinate tokius ėjimus?
– A.Jomantas ne tik gerai ginasi, bet ir yra geras kovotojas. Tokios serijos nelaimimos be stipraus charakterio.
A.Lapeta sezono metu atliko milžinišką darbą. K.Brownas irgi buvo naudingas.
Kai rengėmės Mindaugo taurės varžyboms, mes analizavome, su kuo mums reikės žaisti ir siekti pergalės. Galiausiai būdami šios sudėties du sykius įveikėme „Žalgirį“ ir kartą pralaimėjome.
– Logiškai mąstant, jei laimi prieš „Žalgirį“, kodėl negali laimėti prieš „Neptūną“?
– Taip, „Neptūnas“ yra solidi ir gera komanda, labai ambicinga ir principinga, bet aš manau, kad šiuo metu „Žalgiris“ yra stipresnis.
Natūralu, kad modeliavome sudėtį bandydami pasiruošti laimėti prieš stipriausią komandą.
Potekstė paprasta – jei laimi prieš stipriausius, kodėl negalėtum įveikti kitų?
– Vis dėlto krepšinio specialistai, tarp jų ir Rimas Kurtinaitis, kritikavo „Lietuvos ryto“ įžaidėjus – K.Browną ir D.Lukašovą, kuris užėmė Žygimanto Janavičiaus vietą (šis įžaidėjas buvo paskolintas „Lietkabeliui“). Ar tuo metu rinkoje nebuvo pajėgesnių įžaidėjų?
– Stengėmės paimti vieną įžaidėją iš Graikijos lygos. Domėjomės Turkijoje ir Rusijoje rungtyniaujančiais žaidėjais.
Tačiau nereikia pamiršti, kad K.Brownas mums padėjo laimėti Mindaugo taurę.
D.Lukašovas buvo pakviestas padėti K.Brownui, bet žaidžiant kietą krepšinį jam atsiskleisti buvo sunku.
Didelio pasirinkimo neturėjome. Mes kovojome, nors šiais laikais žaisti be žaidimo „du prieš du“ yra sunku.
„Neptūno“ įžaidėjai D.Ewingas ir Mindaugas Girdžiūnas, taip pat Martynas Mažeika dažnai žaidė „du prieš du“ ir taip plėtė komandos galimybes žaisdami prieš aukštesnius varžovus.
Mes to daryti negalėjome.
Stengėmės daryti kitus dalykus – išvesti į metimo pozicijas metikus arba panaudoti A.Jomanto bei A.Kavaliausko gebėjimus žaisti arčiau krepšio.
Mūsų krepšinis nebuvo šiuolaikiškas ir mielas akiai, bet turėjome taikytis, nes jautėme, kad mūsų įžaidėjams sunku. Bet jų tikrai nekaltinu, nes kiekvienas stengėsi pagal savo galimybes.
Atsakomybė gula ant trenerio pečių. Aš prisiimu kaltę už rezultatą.
– Ar netrūko Roko Giedraičio, kuris buvo rezultatyviausias „Šiaulių“ žaidėjas ketvirtfinalio serijoje su „Neptūnu“ (vasarį „Lietuvos rytas“ paskolino jį „Šiauliams“)?
– Manau, kad netrūko. Turime panašių šios pozicijos žaidėjų: D.Gailių, M.Lukauskį, A.Juškevičių, G.Oreliką. Turime metikų – tik reikia, kad jiems kas nors sukurtų progų metimams.
Be to, atkrintamosios varžybos yra metas, kai reikia ne tik mėtyti, bet ir gintis. Rokas yra padaręs pažangą gindamasis, bet jam viskas dar prieš akis.
– Gruodį atėjęs į komandą sutvarkėte gynybą, bet puolimas pusfinalyje strigo. Kas trukdė atsiskleisti D.Gailiui, M.Runkauskui, G.Orelikui, A.Kavaliauskui?
– Laikui bėgant pažinome šiuos žaidėjus, bet galiausiai sekmadienį pritrūkome blaivaus proto.
Buvo momentų, kai M.Girdžiūnas ar D.Ewingas dengė mūsų sunkųjį puolėją, bet jam mes nesugebėjome perduoti kamuolio. O mūsų įžaidėjai likdavo prieš Klaipėdos aukštaūgius, bet Kenas tik kelis kartus pats prasiverždavo ir pelnydavo taškus.
– Ar „Lietuvos rytui“ labiausiai trūko tokio įžaidėjo kaip D.Ewingas?
– Aš ketverius metus treniravau D.Ewingą Lenkijoje ir puikiai jį pažįstu.
Jis yra vienpusis žaidėjas: labai protingas atakuodamas, bet pasitaupo gindamasis – sekmadienį nė sykio neprasižengė, o tik atliko metiko vaidmenį.
Tai ir mūsų kaltė, kad nepasinaudojome jo prasta gynyba.
„Neptūnas“ turi kitų gerų žaidėjų. Didelė pagarba M.Mažeikai – jis, kaip tikras kapitonas, traukė komandą sunkiais momentais. Jis yra moralinis lyderis ir žaidžia abiejose aikštės pusėse. Kiek girdėjau, toks pat yra ir Donatas Zavackas.
Klaipėdiečių lietuviai yra tikrieji lyderiai – jie yra susitapatinę su „Neptūnu“ ir moka aukotis komandai, padėdami atsiskleisti legionieriams puolant.
O ten D.Ewingas buvo puikus – tai reikia pripažinti.
– Ar turite savo viziją, kaip turėtų keistis „Lietuvos ryto“ sudėtis kitą sezoną?
– Pateikite man šį klausimą po sezono. Aš turiu viziją, tačiau viskas bus sprendžiama po paskutinių rungtynių.
Dabar vertinimas yra vienoks, po kiek laiko jis galbūt pasikeis: emocijų bus mažiau, o logikos – daugiau.
Kad ir kokios būtų viltys, jos sudužo. Turime toliau gyventi realiame pasaulyje ir sunkioje situacijoje parodyti stiprumą.
Nors daug dalykų yra taisytinų, analizės prireiks vėliau, o į daugelį klausimų atsakys klubo valdyba.
– O jūs pats? Gruodį atsiliepėte į „Lietuvos ryto“ kvietimą, nors turėjote kitos veiklos. Kaip jaučiatės po pusmečio su trenerio kostiumu?
– Jaučiuosi žiauriai išsekęs. (Juokiasi.)
Džiaugiuosi, kad per du mėnesius daug ką pakeitėme ir laimėjome Mindaugo taurę. Kartu prisiimu atsakomybę už nesėkmę pusfinalyje.
Aš žinojau, kur einu, ilgai analizavau ir svarsčiau. Nebėgu nuo atsakomybės, bet labiau mėgstu dalykus vertinti remdamasis skaičiais, analizuoti.
Tam bus laikas po sezono. Dabar noriu likti profesionalas ir kaip galima geriau pabaigti sezoną, nes tai yra mano pareiga.
Dabar jaučiuosi tuščias viduje, tačiau rytoj ateis kita diena, ir mes turėsime atsistoti.
Fiksuojant laiką padaryta klaidų
Penktųjų pusfinalio rungtynių rezultatui įtakos turėjo laiko skaičiavimo klaidos. Tokią išvadą padarė „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Martynas Purlys, išnagrinėjęs vaizdo įrašą. Abejonių kilo dėl paskutinės „Neptūno“ atakos.
„Kai A.Šikšnius metė ir kamuolys atsitrenkė į lanką, buvo likusios 26 sek. ir 16 sek. iki „Neptūno“ atakos pabaigos. Tuo metu turėjo būti panaikintas atakos laikas ir pradėtas skaičiuoti iš naujo, bet tai buvo padaryta tik praėjus maždaug 1,7 sek., kai J.Grantas atkovojo kamuolį ir jį perdavė D.Ewingui.
Kai buvo užfiksuota M.Lukauskio pražanga prieš D.Ewingą, laikrodis virš krepšio rodė, kad atakai buvo likusi 1 sek. Todėl galima daryti išvadą, kad ši abejotina pražanga jau buvo pasibaigus atakos laikui, jei laikas būtų skaičiuotas teisingai“, – sakė M.Purlys.
Iš pirmų lūpų
Šarūnas Sakalauskas
Krepšinio treneris
„Pusfinalio serijoje „Neptūno“ žaidėjai stebino geru žaidimu ir sprendimais. Sužaisdavo visi žaidėjai, kurie įeidavo į aikštę, ir tai buvo netikėtumas varžovams. Treneriui D.Adomaičiui geriau pavyko valdyti komandą kritinėse situacijose ir psichologiškai pašalinti įtampą.
Abiejų komandų treneriai rengė planus ir per kiekvienas rungtynes juos reikėjo keisti. „Neptūno“ komanda trenerių planą įgyvendino ir pasinaudojo savo pranašumais. O „Lietuvos rytas“, turėdamas aikštės pranašumą, neįvykdė trenerių parengtų planų, tam sutrukdė psichologija. „Neptūno“ taktikos planas buvo įtraukti kuo daugiau žaidėjų į rungtynes, kad jie būtų aktyvūs ir nuimtų atsakomybę nuo lyderių. Tai geriausiai buvo įgyvendinta pirmose ir penktose rungtynėse.
„Lietuvos rytas“ turėjo gerų idėjų visoje serijoje, tačiau jų nepavyko iki galo įgyvendinti. Sunku pasakyti, ar žaidėjai nebuvo tvirti, ar trenerių štabas nepadėjo to padaryti.“
