T.Masiulio auklėtiniai finale 55:68 pralaimėjo Ispanijos rinktinei, kurios suaugusiųjų ekipa dar pernai Europos čempionate sutrukdė Jono Kazlausko komandai iškovoti auksą.
„Noriu padėkoti pirmiesiems vaikinų treneriams, kurie daugiausia darbo į tą medalį ir įdėjo. Jų darbo čia nesimato, bet jie dirbo dešimt ar daugiau darbo. Dalis medalio – jiems, – sakė iš Helsinkio į Vilnių su komanda grįžęs T.Masiulis. – Jie nebuvo iškovoję medalių nei šešiolikmečių, nei aštuoniolikmečų čempionatuose, todėl džiaugiamės už juos.“
Lietuvos rinktinės žaidimas Suomijoje buvo banguotas. Lietuvos krepšininkai pralaimėjo du grupės mačus, bet ir viena pergalė leido patekti į aštuntfinalį, kur lietuviai jau buvo priversti verstis be traumą patyrusio vieno lyderių Martyno Varno.
Čia T.Masiulio krepšininkai 81:62 sutriuškino šeimininkus Suomijos krepšininkus, o ketvirtfinalyje 79:69 palaužė čekus.
Kone daugiausia atgarsių Lietuvoje sukėlė įtemptos ir karštos rungtynės su Turkija. Pastaroji Europos čempionate žygiavo be pralaimėjimų, bet ketvirtajame kėlinyje T.Masiulio gynyba dusino varžovus: per 8 minutes turkai pelnė vos 5 taškus, o Lietuva šventė pergalę 68:64.
„Turnyras šiemet vyko pagal naują sistemą. Nebuvo antrojo grupių etapo, tad visos komandos iškart pateko į atkrintamąsias. Mes tam ruošėmės. Didelė pagarba trenerių štabui, fizinio parengimo treneriui, kuris gerai paruošė komandą. Lemiamą momentą pasiekėme geros formos. Svarbiausios kovos prasideda nuo aštuntfinalio.“
Praradusi M.Varną Lietuvos rinktinė tarsi dar labiau susivienijo, o simbolinis turnyro penketas be lietuviškos pavardės likti tiesiog negalėjo. Į jį pateko kaunietis Kristupas Žemaitis.
„Stengėmės, kovojome, kojos lūžo. Užuojauta Martynui, bet tikiuosi, kad po traumos jis grįš dar stipresnis. Sunku dabar pasakyti (kaip būtų buvę be traumos, – Red.). Martyno mums labai trūko, bet atsirado kiti žaidėjai. Nėra vieta ar laikas verkti. Susiklostė tokia situacija. Vaikinai žinojo, dėl ko žaidė. Negalime skųstis“, – kalbėjo T.Masiulis. Pats strategas prieš kameras stojo be medalio.
„Vaikinai jį iškovojo. Esu kažkur pasidėjęs. Šiaip jį gavau“, – teigė treneris.
Lietuvos jaunimo rinktinės treneris jau dabar žino, ką kitaip reikėtų daryti finalo rungtynėse, bet graužtis neketina. Sudėtingas turnyro startas trukdė prognozuoti medalius, bet finišas pateisino visų viltis.
Lietuvos rinktinė daugybę jėgų iššvaistė per įtemptą pusfinalį su turkais, tad finale jautėsi energijos stygius. Ispanai privertė lietuvis suklysti net 16 kartų, kai patys padarė vos 6 klaidas. Finale Lietuvos rinktinė planavo varžovus žlugdyti tritaškiais. Jų lietuviai metė net 33, o pataikė – 10. Ispanijos rinktinė metė 12 tolimų metimų, iš kurių tikslą pasiekė 4.
„Ispanai nuo pat pradžių nerodė geros formos. Grupėje pralaimėjo suomiams, bet su kiekvienomis rungtynėmis gerino savo žaidimą, – sakė T.Masiulis. – Pusfinalis mums kainavo daug jėgų, o finale su ispanais laikėmės tris kėlinius. Galbūt pabaigoje pritrūko. Keli metimai, kurie mums krisdavo, dabar neįkrito. Aikštės gynyba jie išmušė mūsų pagrindinį kozirį – jėgą po krepšiu. Negalėjome tuo pasinaudoti, o tolimi metimai nekrito. Ispanai nugalėjo pelnytai.“
T.Masiulis turnyre galėjo turėti dar galingesnę komandą, bet į NBA iškeliavęs Domantas Sabonis jau dirba su vyrų rinktine.
Ar treneris šioje grupėje mato daugiau būsimų vyrų rinktinės narių?
„Jeigu dirbs – visi. Visi man geri žaidėjai. Už visus sergu ir noriu, kad visi žaistų“, – sakė T.Masiulis.
Jam šįkart teko verstis be vieno lyderio, kuris temptų į priekį komandą. T.Masiulis teigė, kad tai stebina kitų šalių atstovus.
„Tai – lietuviška mokykla. Kur nuvažiuojame, visi stebisi, kad tokia maža šalis, neturėdama visokių žvaigždžių, rodo rezultatus. Jaunimas rodo, kad kaip komanda esame stipri ir galime žaisti. Reikia mokėti pasidžiaugti tuo, ką turime“, – kalbėjo T.Masulis.
