Pastaraisiais mėnesiais L.Kleiza daug dienų praleido sporto klube tikrindamas savo kelį ir galimybes grįžti į aikštę.
Nuo 2015 metų birželio 8 dienos, kai baigė sezoną Italijoje su Milano „Emporio Armani“, jis nežaidė nė vienų rungtynių, nors daug mėnesių Vilniuje praleido su fizinio rengimo treneriu bandydamas sugrįžti į aikštę.
Tačiau kol kas nepavyko.
„Naujienų nėra daug. Rengiausi sugrįžti, bet prireiks dar vienos operacijos. Po jos bus aiškiau, kiek laiko prireiks“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Kleiza.
31 metų 203 cm ūgio krepšininkui bus atlikta dar viena dešinio kelio operacija. To paties, kuris jau buvo paženklintas chirurgo J.Richardo Steadmano Jungtinėse Valstijose 2011 metų pradžioje, kai L.Kleiza atstovavo „Toronto Raptors“.
Tąkart jam buvo atlikta artroskopinė operacija, kurios metu kaulas tarsi subadomas sukuriant mikroskilimus, kad išsiskirtų kaulų čiulpai ir kraujas, – tai padeda užaugti naujai kremzlei.
Tą kartą jis be krepšinio rungtynių praleido visus metus, bet grįžo ir su Lietuvos rinktine kovoti 2012 metų olimpiniame atrankos turnyre Karakase, ir Londono olimpinėse žaidynėse, taip pat 2013 metų Europos čempionate Slovėnijoje, kur daug prisidėjo prie iškovotų sidabro medalių.
Bet kojos skausmai vėl aplankė L.Kleizą jam žaidžiant Stambule ir Milane. Pertraukos ir pratybos su specialiai pasamdytu fizinio rengimo treneriu nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjosi.
„Tokia operacija, kokia man buvo atlikta, nepadeda visam laikui. Todėl reikia kitos, – trumpai paaiškino L.Kleiza. – Tikėjausi, bet nepavyko išvengti operacijos.“
Jis nežino ir nenori spėlioti, kiek laiko gis koja po antrosios operacijos, nes tik po jos gydytojai aiškiau galės prognozuoti ateitį. Bet L.Kleiza žino kai ką kita.
„Aš nesirengiu baigti karjeros. Neturiu tokių minčių, – tvirtino krepšininkas, šiuo metu su žmona auginantis vienų metų sūnų. – Tebėra noras žaisti. Tai noriu daryti visa jėga. Svarbu susitvarkyti koją.“
Laukdamas operacijos L.Kleiza stebi, kaip jo bendražygiai repetuoja rengdamiesi olimpinėms žaidynėms.
„Matau vieną aiškų favoritą – JAV. O visos kitos komandos yra įveikiamos. Manau, sidabras gali būti, – sakė L.Kleiza. – Turime gerą šansą pirmą kartą laimėti šios spalvos medalius.“
– Linai, kokį įspūdį palieka Lietuvos rinktinė likus savaitei iki olimpinių žaidynių? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Kleizos.
– Pasirengimo metu atrodo tikrai gerai. Žaidėjai kartu yra praleidę daug laiko, laimėję medalių. Matau, kaip jie pasitiki savimi, jaučia vienas kitą aikštėje.
Todėl įspūdis geras – kol kas viskas klostosi ramiai.
– Kasmet daug kalbame apie įžaidėjo poziciją. Kol Mantas Kalnietis žaidžia solidžiai, ramu, bet kas jį turėtų keisti aikštėje olimpinėse žaidynėse?
– Rinktinės žaidimas taip subalansuotas, kad nebūtinai reikia to antrojo įžaidėjo.
M.Kalnietį gali pakeisti mūsų netradiciniai įžaidėjai Adas (Juškevičius. – Red.), Renaldas (Seibutis) ar Vaidas (Kariniauskas).
– Kokį įspūdį palieka V.Kariniauskas? Nors jis ir yra atsarginis, tryliktasis, kontrolinėse rungtynėse Jonas Kazlauskas jam vis dėlto suteikia daug minučių.
– Sunku susidaryti tikrą vaizdą apie naujokus, ypač apie jaunus žaidėjus, kai yra žaidžiamos kontrolinės rungtynės.
Kai prasidės olimpinės žaidynės, užvirs kitokios kovos. Ateis kiti varžovai, ir įtampa bus kitokia.
– O kokį įspūdį šiemet palieka rinktinės atakuojantieji gynėjai, prie kurių prisidėjo naujas veidas – Marius Grigonis?
– Pasirengimo metu visi atrodė gerai. M.Grigonis – taip pat. Bet kai prasidės turnyras, pagrindinis gynėjas, manau, bus R.Seibutis. Jis žaidžia savo lygiu, daug dėmesio skiria gynybai. Manau, žaidynėse Renaldas žais daug.
– Kuris lengvasis puolėjas šiuo metu atrodo geresnės sportinės formos – ar Jonas Mačiulis, ar Mindaugas Kuzminskas?
– Jonui sezonas Ispanijoje baigėsi vėlai. Reikia laiko įsivažiuoti, bet įsivažiavęs jis tikrai bus geros sportinės formos.
Lietuvos rinktinėje Jono vaidmuo kitoks nei „Real“. Skirtingai nei Madride, mūsų komandoje jis būna vienas svarbiausių žaidėjų ir puolant.
Manau, jis gali pakartoti nuostabų žaidimą, kokį rodė pernai per Europos čempionatą.
Mindaugas taip pat yra puikios sportinės formos.
Jis pernai irgi rado savo vietą rinktinėje. Manau, tuo mes ir stiprūs: vieną mačą gerai sužaidžia vienas, kitą – antras.
– Kuris bus pagrindinis sunkusis puolėjas – ar Paulius Jankūnas, ar Domantas Sabonis?
– Kol kas – Paulius. Vis dėlto jis yra labai patyręs, šiuo metu labai geros sportinės formos.
Žinoma, viskas priklausys nuo situacijų ir nuo to, kaip pats Domantas žais olimpiadoje.
Apie centrus turbūt jau neklauskite. (Juokiasi.)
– Dėl Jono Valančiūno nėra abejonių. Kaip manote, ar jis šiuo metu žaidžia geriausiai, ką iki šiol esame matę?
– Taip, jis šiuo metu žaidžia geriausią savo krepšinį. Po gero sezono Toronte matau jo pasitikėjimą savimi. Jonas supranta savo vaidmenį ir yra pasiruošęs būti Lietuvos rinktinės lyderis.
Manau, kad tai pats geriausias J.Valančiūnas, kokį iki šiol esame matę.
Kas jį keis, irgi, matyt, lems konkrečios situacijos. Robertas Javtokas yra gynybos ramstis, kuris puikiai viską reguliuoja.
Antanas Kavaliauskas daugiau gali puldamas.
Jonas Kazlauskas pasirinks, kokio vidurio puolėjo labiau reikės tuo metu.
– 2008 metais tritaškiu likus dviem sekundėms esate išplėšęs Lietuvai pergalę olimpinėse žaidynėse prieš Argentiną. Kas turėtų imtis atsakomybės mesti lemiamomis sekundėmis, ką anksčiau dažnai darydavote jūs?
– Rinktinėje yra žaidėjų, kurie mėgsta imtis atsakomybės.
Vienas tokių bus J.Mačiulis. M.Kalnietis visada nori mesti paskutinį metimą. J.Valančiūnas irgi yra pasiruošęs.
Žinoma, gali atsitikti, kad kamuolys nukeliaus kitam žaidėjui, kaip kadaise nukeliavo man per rungtynes su Argentina.
Tada dar buvau jaunas žaidėjas, mūsų komandoje buvo daug vyresnių.
Visi puolė prie Šaro (Šarūno Jasikevičiaus. – Red.), ir kamuolį gavau aš.
– Ką manote apie Lietuvos rinktinės gynybą?
– Ji jau seniai gera. Per kontrolines rungtynes atrodo viskas gerai, įdomu, kaip bus toliau.
Vis dėlto Pietų Amerikos komandos žaidžia kitokį krepšinį. Argentina ir Brazilija turi labai patyrusių žaidėjų. Mes esame jaunesni. Tuo reikėtų pasinaudoti, nes pergudrauti argentiniečius bus sunku.
Brazilija kitokia. Ji žaidžia labai energingai.
– B grupėje dar žais Ispanija, Nigerija ir Kroatija. Į kurią vietą Lietuva galėtų pretenduoti?
– Kroatai pasirengimą pradėjo gerokai anksčiau, jie laimėjo olimpinį atrankos turnyrą ir bus geros sportinės formos.
Ispanai dar nežaidžia savo geriausio krepšinio.
Argentinos lyderiai susirinko į savo paskutinį čempionatą.
Labai sudėtinga grupė, bet būtų gerai iš jos žengti iš aukštesnės pozicijos – iš pirmosios arba antrosios, kad paskui kuo vėliau susitiktume su JAV.
– Kodėl argumentai jums leidžia tikėtis Rio de Žaneire sidabro?
– Nes Lietuva yra Lietuva. Mūsų vyrai grūmiasi vienas už kitą triskart daugiau negu kitose komandose.
Buvo geras visas olimpinis ciklas: du Europos pirmenybių sidabro medalių komplektai, ketvirtoji vieta pasaulio čempionate.
Manau, kad rinktinė pasirengusi naujam žingsniui – ji žaidžia gerai, yra geros sportinės formos. Lieka tik prisivilioti sėkmę.
