Tačiau 22 metų 198 cm ūgio gynėjas atsilaikė ir jau pratinasi prie Rio olimpinio ritmo. Nors kaunietis kiekvieną dieną jaučia rankos skausmą, tai netrukdo jam.
„Kiekvieną treniruotę gauni ir atsinaujina skausmas. Yra kaip yra – tenka susitaikyti su skausmu ir žaisti. Medikai teipuoja pirštą, bet tokia vieta, kurios neapsaugosi 100 procentų“, – kalbėjo M.Grigonis.
– Ar buvo rizika, kad dėl patirtos traumos teks atsisakyti svajonės žaisti olimpiadoje? – lrytas.lt paklausė M.Grigonio.
– Kai nuvažiavome į ligoninę, pamatėme, kad kaulas – skilęs. Medikai iškart pasakė, kiek reikia dienų. Iš pradžių galvojau, kad viskas, bet vėliau nuramino, kad nieko baisus.
– Ar skausmas trukdo žaisti?
– Iš pradžių kažkiek trukdo, bet ypač per rungtynes, kai pakyla adrenalinas, su kiekvienu metimu jaučiasi vis mažiau. Nėra taip, kad negaliu žaisti. Vieną dieną pataikau, kitą – ne. Negalima dėl visko kaltinti piršto.
– J.Kazlauskas trečiadienį užsiminė, kad nebuvo patenkintas treniruotė. Gavote pylos?
– Ne. Bet vakar patys matėte – lakstėme pirmyn atgal. Buvome išsimušę iš ritmo, bet dabar turėjome žymiai geresnę ir intensyvesnę treniruotę. Viskas gerai.
– Ar pažintis su olimpiada pranoko jūsų lūkesčius.
– Tikrai taip. Vis dar viską fotografuoju – viskas nauja. Su Vaidu Kariniausku valgėme olimpinio kaimelio valgykloje ir sakėme vienas kitam: „Mes esame tarp geriausių pasaulio sportininkų!“ Tai kažkas tokio.
Matai praeinantį Novaką Džokovičių ar Michaelą Phelpsą.. Gyvena šalia, praeina šalia – lyg būtų tokie kaip aš.“
