EUROLYGA 2023

Iš „būdos“ medalio link: ko olimpiadoje verta Lietuvos rinktinė?

Juozas Petkevičius būda vadina tą treniruočių salę, kurioje Lietuvos krepšininkai rengiasi sekmadienį maču su Brazilija jiems prasidėsiančioms olimpinėms varžyboms.

Lietuviai turi vieną tikslą.<br>G.Šiupario nuotr.
Lietuviai turi vieną tikslą.<br>G.Šiupario nuotr.
Lietuvos rinktinės treneris J.Kazlauskas atvyko į penktąsias savo olimpines žaidynes.<br>V.Dranginio (LTOK) nuotr.
Lietuvos rinktinės treneris J.Kazlauskas atvyko į penktąsias savo olimpines žaidynes.<br>V.Dranginio (LTOK) nuotr.
Vidurio puolėjas J.Valančiūnas tapo patikimu Lietuvos rinktinės lyderiu.
Vidurio puolėjas J.Valančiūnas tapo patikimu Lietuvos rinktinės lyderiu.
Daugiau nuotraukų (3)

Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)

Aug 7, 2016, 12:17 PM, atnaujinta May 16, 2017, 3:09 PM

Lietuvos rinktinės masažuotojui kyla toks palyginimas, nes aikštė įrengta dideliame lengvasvoriame baltame palapinės formos angare.

Tai, ką vieną vakarą šią savaitę teko matyti šioje „būdoje“, priminė ne treniruotę, bet tikras šunų kautynes.

Jonas Valančiūnas ir kiti ten daužėsi tiesiog brolžudiškai, nes turi užmojų grįžti ten, kur Lietuvos rinktinė nebuvo nuo 2000 metų.

Lietuviai vėl nebus favoritai, nes šis statusas priklauso amerikiečiams.

Net ir susilpnėjusi JAV rinktinė turi neabejotinai stipriausią komandą Rio de Žaneire.

Nėra LeBrono Jameso, nėra Stepheno Curry, bet žais Kevinas Durantas, Klay Thompsonas, Kyrie Irvingas, Carmelo Anthony, kurie tikisi pratęsti pergalių seriją.

JAV komanda yra laimėjusi 63 rungtynes iš eilės – 45 per oficialias varžybas ir 18 kontrolinių mačų.

2008 ir 2012 metais olimpinių žaidynių finale amerikiečiams pralaimėjusi Ispanija tikisi, kad galbūt nemeluos trečias kartas, kuris bus paskutinis Pau Gasoliui, Juanui Carlosui Navarro ir Juanui Jose Calderonui.

A grupėje, kurioje varžysis JAV, Prancūzija, Serbija, Australija, Kinija, Venesuela, yra aiškių favoričių patekti į ketvertą, kurios iškops į ketvirtfinalį.

B grupė yra tolygesnė: Ispanija (FIBA reitinge 2-oji vieta), Lietuva (3), Argentina (4), Brazilija (9), Kroatija (12), taip pat Nigerija. Lietuvos krepšininkai nuo 2000 m. nėra laimėję olimpinių medalių, bet šįkart vėl turi rimtų argumentų sugrįžti ant prizininkų pakylos.

Štai penkios svarbiausios priežastys, kodėl šiai komandai gali pavykti.

1. Patyręs treneris

J.Kazlauskui tai bus penktosios olimpinės žaidynės. Dvejos pastarosios jam baigėsi ketvirtfinalyje, kai su Kinijos rinktine jis pralaimėjo Lietuvai.

Bet dabar 61 metų trenerio rankose yra daug geresni jo sumanymų įgyvendintojai – taip buvo ir 2000 m. Sidnėjuje, kai vadovaujant J.Kazlauskui mūsų šalies komanda su tuomet jaunais žaidėjais Šarūnu Jasikevičiumi, Ramūnu Šiškausku, Dariumi Songaila lipo ant bronzinės pakylos.

„Oi, daug metų prabėgo, – paklaustas apie pirmąsias olimpines žaidynes nusišypsojo J.Kazlauskas. – 1996 metais aš buvau trenerio asistentas, turėjome nuostabią komandą, o už tų žaidėjų plačių pečių galėjo daug kas pasislėpti.

Sidnėjuje buvome jauna komanda, niekas iš mūsų nieko nesitikėjo, bet žaidėme gražų krepšinį. Žinote, kaip viskas pasibaigė, todėl norėtųsi, kad ir ši komanda tokį krepšinį parodytų.“

Dabartinė Lietuvos rinktinė yra dar stipresnė nei 2000-ųjų.

Trijų iš eilės vasarų įdirbis justi ir krepšininkams vis lengviau suvokti 2013 m. į rinktinę grįžusio buvusio matematiko krepšinio algoritmus.

Lietuvos rinktinės gynyba ir šią vasarą atrodo labai patikima, o puldama J.Kazlausko komanda klysta retai, nes irgi turi aiškias schemas ir lyderius.

2. Solidus įžaidėjas

Mantas Kalnietis savo antrąsias olimpines žaidynes pasitinka kitokios sportinės formos nei prieš ketverius metus.

Jis daug žaidė Londone, bet rinko po 5,5 taško, pataikęs tik 33 proc. dvitaškių ir tritaškių. Visai Lietuvos komandai tai buvo slogus turnyras: lietuviai iš šešių mačų laimėjo tik du ir tuos pačius prieš Afrikos komandas.

Šią vasarą M.Kalnietis atrodo labai solidžiai. Per kontrolines rungtynes jis rinko po 11,5 taško, buvo toks pat solidus rengdamas atakas, kaip ir mesdamas pats į krepšį.

Nuo įžaidėjo visada priklauso labai daug, o šiemet Mantas, regis, pagavo gerą sportinę formą.

„Dabar viskas atrodo neblogai, – sakė M.Kalnietis. – Tikiuosi, kad ir olimpiadoje išlaikysime savo žaidimą. Labai tikiuosi, kad nueisime toliau nei Londone.“

3. Vidurio puolėjas lyderis

2012 m. žaidynėse Londone 20-metis J.Valančiūnas dar tik mokėsi stumdytis su vyrais. Jo indėlis – 4,1 taško – buvo kuklus, pagal žaidimo laiką jis buvo dešimtas žaidėjas komandoje.

Bet per pastaruosius metus vidurio puolėjas suaugo ir jau buvo rinktinės atakų lyderis 2014-ųjų pasaulio čempionate ir 2015 m. Europos pirmenybėse.

Kontrolinėse rungtynėse šią vasarą J.Valančiūnas pelnė po 13,7 taško, nors J.Kazlauskas ribojo savo lyderio minutes.

„Manau, kad tai pats geriausias Jonas Valančiūnas, kokį iki šiol esame matę“, – pabrėžė su J.Valančiūnu „Toronto Raptors“ klube ir Lietuvos rinktinėje žaidęs Linas Kleiza, šiuo metu besigydantis kelio traumą.

4. Naujas kraujas

Domantas Sabonis tik pradėjo šypsotis ir mokytis išlaikyti galvą, kai jo tėvas dalyvavo paskutinėse savo olimpinėse žaidynėse kaip krepšininkas.

1996 metais Atlantoje ant bronzinės pakylos Arvydas Sabonis užlipo, kai jo sūnui tebuvo trys mėnesiai.

Vėliau augdamas D.Sabonis peržiūrėjo ne vieną filmuotą kadrą dar nenujausdamas, jog po 20 metų pats įkels koją į olimpinį kaimelį būdamas Lietuvos rinktinės narys.

„Kai buvau mažiukas, žiūrėdavau į tėtį, kaip jis žaidė olimpinėse žaidynėse, – sakė D.Sabonis. – Dabar atstovauti savo šaliai ir dalyvauti olimpiadoje kartu su pačiais geriausiais Lietuvos sportininkais man reiškia labai daug.“

D.Sabonis yra vienas iš penkių Lietuvos rinktinės žaidėjų kartu su Mindaugu Kuzminsku, Adu Juškevičiumi, Mariumi Grigoniu ir Vaidu Kariniausku, kurie pirmą kartą dalyvaus olimpinėse žaidynėse.

M.Grigoniui ir V.Kariniauskui tai pirmasis tokio lygio vyrų turnyras.

Buvusių jaunimo rinktinių lyderių persikėlimas į vyrų komandą, kurioje jie taip greitai pritapo, rodo, jog Lietuvos rinktinės kraujas vis atnaujinamas.

2005 metų pasaulio jaunimo čempionai Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Paulius Jankūnas, Antanas Kavaliauskas kovos petys į petį ir Rio de Žaneire.

„Kai kas sako, kad lietuvių meilė krepšiniui atsiranda iš vandens, kurį geriame, – juokavo J.Valančiūnas, atvykęs į Braziliją. – Jei rimtai, tai yra tradicijos.

Kiekviena karta privalo išlaikyti aukštą kartelę, nugalėtojų mąstymą ir perduoti tą atstovavimo rinktinei atsakomybę kitiems.“

5. Už Lietuvą, vyrai

Nors Lietuvos rinktinėje šiemet trūksta Donato Motiejūno, neatvyko Artūras Gudaitis ir Darjušas Lavrinovičius, atsisakantys žaisti nacionalinėje komandoje yra labiau išimtis nei taisyklė.

Daugiau yra tokių, kurie, nepaisydami ilgo sezono ir randų, gina savo šalies garbę ir tai daro tris kartus karštesne širdimi nei klube.

Taktika, tarpusavio supratimas, talentas yra svarbu, bet yra vienas dalykas, kodėl Lietuvos rinktinės niekada negalima nuvertinti.

„Kas nori suprasti krepšinio svarbą Lietuvoje, siūlau apsilankyti mūsų šalyje ir pasižiūrėti rinktinės rungtynes, – atvykęs į Braziliją vietos žurnalistams patarė J.Valančiūnas. – Tada pamatytumėte, kokiomis akimis mūsų žmonės žiūri į rinktinę.

Per krepšinį visa šalis pamiršta politikos, ekonomikos bėdas. Viską. Visi susivienija ir vieninteliu svarbiu dalyku tampa vyrukai žalia apranga.

Kai turi tokį palaikymą, tokias tradicijas, nebereikia jokių papildomų paskatų.“

Per pratybas Rio de Žaneire negailestingai lamdomi bendražygių kūnai, Jono Kazlausko griaudėjantis balsas ir kitos priežastys verčia manyti, jog lietuviai šiose olimpinėse žaidynėse turi ambicingų užmojų.

Lietuvos rinktinė – jaunystės ir patirties lydinys: nuo 20-mečio D.Sabonio iki 36-erių R.Javtoko

Vyriausi ir jauniausi

Vyriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas yra Robertas Javtokas. Jam kovo 20-ąją sukako 36-eri. Pauliui Jankūnui – 32-eji, Jonui Mačiuliui, Renaldui Seibučiui ir Antanui Kavaliauskui – 31-eri, Mantui Kalniečiui rugsėjį sukaks 30 metų.

Jauniausias krepšininkas – Domantas Sabonis, jis gegužės 3 dieną paminėjo 20-ąjį gimtadienį. Vaidui Kariniauskui ir Mariui Grigoniui – 22-eji, Jonui Valančiūnui – 24-eri, Mindaugui Kuzminskui – 26-eri, Adui Juškevičiui – 27-eri.

Vyriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas olimpietis – Sergejus Jovaiša. Jis 1992 metų Barselonos žaidynėse rungtyniavo būdamas 37-erių. 36 metų į olimpines žaidynes vyko Rimas Kurtinaitis (1996 m.) ir Šarūnas Jasikevičius (2012 m.).

D.Sabonis – trečias krepšininkas, kuris debiutuoja olimpinėje rinktinėje būdamas 20-ies. Tokio pat amžiaus pirmąsias olimpines rungtynes žaidė J.Valančiūnas (prieš ketverius metus olimpinių žaidynių pradžioje jis buvo vos keliomis dienomis jaunesnis, negu dabar yra D.Sabonis) ir Mindaugas Žukauskas (1996 m. jam, praėjus kelioms savaitėms po olimpinio debiuto, sukako 21-eri).

Olimpinės žaidynės

Daugiausia olimpinės patirties turi R.Javtokas ir J.Mačiulis. Jie dalyvauja trečiose žaidynėse. R.Javtokas olimpinės rinktinės aprangą vilkėjo 2004 ir 2008 m. (prieš ketverius metus negalėjo vykti į Londoną dėl atrankos turnyre patirtos traumos), J.Mačiulis – 2008 ir 2012 m.

Praėjusiose žaidynėse dalyvavo dar penki krepšininkai: P.Jankūnas, A.Kavaliauskas, M.Kalnietis, R.Seibutis ir J.Valančiūnas. Kiti penki Lietuvos rinktinės krepšininkai yra olimpinių žaidynių naujokai.

Vienintelis Lietuvos krepšininkas, dalyvavęs ketveriose žaidynėse, – Š.Jasikevičius (2000, 2004, 2008 ir 2012 m.). Trijuose olimpiniuose turnyruose Lietuvos aprangą vilkėjo Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila ir Eurelijus Žukauskas.

Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir R.Kurtinaitis atstovavo Lietuvai dvejose žaidynėse, bet jie irgi dalyvavo 1988 m. turnyre, kuriame žaidė SSRS rinktinėje.

Patirtis

Tarp dabartinių olimpinės komandos žaidėjų rinktinėje anksčiausiai debiutavo R.Javtokas – 2000 m. P.Jankūnas į nacionalinę komandą pirmą kartą buvo pakviestas 2004 m., M.Kalnietis ir R.Seibutis – 2006 m., J.Mačiulis – 2007 m. M.Grigonis ir V.Kariniauskas pirmą kartą su geriausiais šalies krepšininkais treniravosi tik šiais metais, D.Sabonis pirmojo kvietimo į rinktinę sulaukė pernai.

Daugiausia oficialių turnyrų Lietuvos garbę gynė R.Javtokas. Jis žaidė dvejose olimpinėse žaidynėse, dviejuose pasaulio čempionatuose ir septyniuose Europos čempionatuose (iš viso – 11 turnyrų). Aštuoniuose didžiuosiuose turnyruose jau dalyvavo P.Jankūnas ir J.Mačiulis, septyniuose – M.Kalnietis, penkiuose – R.Seibutis ir J.Valančiūnas.

Rungtynės ir taškai

Daugiausia rungtynių rinktinėje žaidė R.Javtokas – 195. Jei viskas klostysis gerai, Rio de Žaneire labiausiai patyręs komandos krepšininkas turėtų sužaisti jubiliejines, 200-ąsias, rungtynes.

P.Jankūnas žaidė 143 rungtynes, J.Mačiulis – 137, M.Kalnietis – 136. Šimtąsias rungtynes rinktinėje per olimpinį turnyrą gali sužaisti R.Seibutis (kol kas žaidė 94) ir J.Valančiūnas (93).

Rezultatyviausias tarp dabartinių rinktinės žaidėjų taip pat yra R.Javtokas. Jis atstovaudamas Lietuvai pelnė 1108 taškus. Šią vasarą per kontrolines rungtynes tūkstančio taškų ribą peržengė M.Kalnietis (1046) ir J.Valančiūnas (1036), prie jos priartėjo J.Mačiulis (965) ir P.Jankūnas (932).

Įdomiausi Lietuvos olimpinės krepšinio rinktinės skaičiai

Per šešis olimpinius turnyrus Lietuvos rinktinė žaidė 46 rungtynes. Lietuvos krepšininkai iškovojo 29 pergales ir patyrė 17 pralaimėjimų.

Lietuviai dažniausiai žaidė su JAV rinktine. Mūsiškiai su amerikiečiais nesusitiko tik Pekine (2008 m.), bet Sidnėjuje (2000 m.) ir Atėnuose (2004 m.) susidūrė po du kartus ir iš viso žaidė 7 rungtynes. Per jas lietuviai iškovojo vieną pergalę (2004 m. grupės etape nugalėjo 94:90).

Lietuvos krepšininkams palankiausia varžovė – Kinijos rinktinė. Lietuviai su kinais žaidė 5 kartus ir visas rungtynes laimėjo.

Per Londono žaidynes (2012 m.) Lietuvos rinktinė pirmą kartą pralaimėjo daugiau rungtynių negu laimėjo. Lietuviai per 6 mačus iškovojo tik 2 pergales.

Per pirmąsias Sidnėjaus olimpinio turnyro rungtynes Lietuvos ir Italijos rinktinės kartu nesugebėjo pelnyti nė šimto taškų. Lietuviai šias rungtynes pralaimėjo 48:50. Rezultatyviausios rungtynės, kuriose dalyvavo Lietuvos komanda, buvo sužaistos Barselonos žaidynių (1992 m.) ketvirtfinalyje. Jame lietuviai nugalėjo brazilus 114:96. Didžiausiu skirtumu lietuviai laimėjo Atlantos žaidynėse (1996 m.), kuriose sutriuškino kinus 61 taško skirtumu – 116:55. 116 taškų yra Lietuvos rinktinės rezultatyvumo rekordas.

Atlantoje per rungtynes su Argentinos komanda Arvydas Sabonis pelnė beveik pusę mūsų rinktinės taškų – 30 iš 61, tačiau Lietuvos krepšininkai pralaimėjo 61:65.

Lietuvos rinktinės krepšininkų rezultatyvumo rekordas olimpinėse žaidynėse – 32 taškai. Po tiek įmetė A.Sabonis (1992 m. į brazilų krepšį) ir Arvydas Macijauskas (2004 m. į kinų krepšį).

Ilgiausią Lietuvos rinktinės pergalių seriją sudaro septynerios rungtynės. Ši serija prasidėjo Sidnėjaus žaidynių pabaigoje ir buvo pratęsta Atėnuose, kur lietuviai laimėjo šešerias pirmąsias rungtynes.

Šarūnas Jasikevičius yra vienintelis krepšininkas, Lietuvai atstovavęs ketveriose žaidynėse. Jis rungtyniavo 2000, 2004, 2008 ir 2012 m. Trejose žaidynėse Lietuvos rinktinės aprangą vilkėjo Gintaras Einikis, Darius Songaila, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas ir Eurelijus Žukauskas. Rio de Žaneire prie jų turėtų prisidėti Jonas Mačiulis ir Robertas Javtokas.

Lietuvos rinktinė medalius laimėjo trejose olimpinėse žaidynėse. Lietuviai buvo apdovanoti bronza 1992, 1996 ir 2000 m. Vienintelis krepšininkas, iškovojęs visus tris medalius, yra G.Einikis. Po du medalius žaisdami Lietuvos rinktinėje laimėjo A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Artūras Karnišovas, S.Štombergas ir E.Žukauskas.

Iki šių metų vienintelis treneris, vadovavęs Lietuvos krepšininkams dvejose olimpinėse žaidynėse, buvo Vladas Garastas (1992 ir 1996 m.). Dabar prie jo prisidės Jonas Kazlauskas, kuris jau treniravo rinktinę 2000 m. Kitose žaidynėse Lietuvos komandos treneriai buvo Antanas Sireika (2004 m.), Ramūnas Butautas (2008 m.) ir Kęstutis Kemzūra (2012 m.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.