Šie epizodai – vieni iš karščiausių Lietuvos krepšinio istorijoje. 1995-ųjų Europos krepšinio čempionato finalo peripetijas lietuviai aptarinės dar bent porą šimtų metų.
Pralaimėjimas Jugoslavijai 90:96 tapo vienu skaudžiausių šalies krepšinio istorijoje. O buvusiosios Jugoslavijos krepšininkams – vienu geriausių momentų.
Garsusis Serbijos krepšininkas Saša Obradovičius dar ir šiandieną puikiai prisimena 1995 metų Europos čempionato finalą ir rungtynes prieš Lietuvą vadino vienu geriausių mačų savo karjeroje.
„Nebuvome tikri dėl savo pergalės. Nežinojome, ką jie sugeba, o viską stebėjo šitoks skaičius žmonių. Buvo neįtikėtina, – prisiminė S.Obradovičius. – O Belgrade mus sutiko 300 tūkstančių sirgalių.“
Dabartinis Kazanės „Uniks“ treneris tuomet pelnė 5 taškus, o Lietuvos rinktinę sutraiškė Aleksandras Džordževičius, pelnęs net 41 tašką.
Šios rungtynės išsiskyrė ne tik rezultatu. Lietuvos rinktinės krepšininkai jau buvo pasitraukę iš aikštės, kai juos ne juokais įsiutino FIBA vadovų iš NBA pakviestas teisėjas George'as Toliveris.
Jis savo sprendimais kėlė abejų komandų emocijas, tačiau pabaigoje labiausiai techninėmis pražangomis ėmė bausti lietuvius. Likus žaisti 2 minutes ir 20 sekundžių teisėjas puolime skyrė pražangą Sauliui Štombergui ir neįskaitė jo taiklaus metimo.
Lietuvos rinktinė ėmė piktintis ir tada buvo nubausta dar viena technine pražanga. Tuometinis treneris V.Garastas su komanda patraukė į persirengimo kambarį net nebaigę rungtynių.
A.Džordževičius ir čempionato organizatoriai sugebėjo perkalbėti lietuvius, jie galiausiai sugrįžo ir pralaimėjo.
„Mes teisingai nusprendėme išeiti. Dabar gailiuosi, kad leidau žaidėjams grįžti į aikštę, – iškart po rungtynių per spaudos konferenciją kalbėjo V.Garastas. – Iš JAV pakviestas vienas silpniausių teisėjų, ir jis vadovauja finalinėms rungtynėms. Kur tai matyta? Kažkam labai reikėjo įrodyti, kad Jugoslavija stipriausia. Mes nepykstam ant jugoslavų krepšininkų – jie puikūs vyrai, bet piktos jėgos valdo juos. Nereikėjo grįžti į aikštę. Jeigu FIBA reikia tų 50 tūkstančių Vokietijos markių, būtume sumokėję.“
