Lietuva turi stiprių strategų, tačiau dalis jų taip ir lieka be klubų. Kodėl Lietuvos krepšinio treneriai nyksta iš Europos žemėlapio?
Saulius Štombergas karjerą pradėjo prie Kauno „Žalgirio“ vairo, bet ten išbuvo pusmetį ir nuo 2014 metų pavasario nerado jokio darbo. Treneris darbavosi su jaunimo rinktine, bet jokio klubo vairas jam nebuvo patikėtas. Krepsinis.net žiniomis, LKL komandos S.Štombergui pabūgo siūlyti darbą, kadangi girdėjo ne kokių atsiliepimų iš tuo metu „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjusių krepšininkų. S.Štombergui neliko nieko kito, kaip pasukti į verslą ir su broliu dabar stato privačių namų kvartalą Klaipėdoje.
Rimanto Grigo karjera greitai ritosi žemyn. Kauno „Žalgiryje“ neblogai padirbėjęs vėliau jis nieko nenuveikė Pasvalio „Pieno žvaigždėse“, kurios turėjo ketvirtą biudžetą lygoje, bet neperžengė ketvirtfinalio barjero. Darbas Minsko „Cmoki“ konsultantu greičiau buvo „iš reikalo“ nei tas, kurį norėtų užimti specialistas. Ilgą laiką jokio darbo neturėjęs R.Grigas dabar treniruos jaunių rinktinę. Įdomu bus pažiūrėti, kaip su ja seksis gruodį vyksiančiame čempionate.
Algirdas Brazys jau beveik trejus metus neturi darbo ir nelabai girdime apie jo norą kažką treniruoti. Galbūt 54-erių specialistas savo karjerą jau baigė ir apskritai nematysime jo dirbant jokiame klube. Visiškai kitokia situacija su Mindaugu Lukošiumi, kuris intensyviai dairosi darbo ir nenorėdamas sėdėti sudėjęs rankas nukeliauja padirbėti ir į krepšiniui egzotiškas šalis. 57-erių specialisto agentai aktyviai ieško darbo, bet visos paieškos yra bevaisės.
Jeigu kai kurių trenerių darbo neturėjimas nestebina, tai daug patirties sukaupusių Ramūno Butauto, Kęstučio Kemzūros ar Gintaro Krapiko darbo neturėjimas tikrai kelia klausimų. 52-ejų treneris po blankaus sezono paliko Astanos „Astana“ ekipą ir dabar gali tik nagus graužtis, jog 2015 metų vasarą nesutiko stoti prie Vilniaus „Lietuvos ryto“ vairo, nes Kazachstano klubo vadovams buvo pažadėjęs sugrįžti. Blogiau nei su Marcelo Nicola kažin, ar vilniečiai būtų pasirodę, o R.Butauto sezonas „Astana“ gretose buvo pažymėtas žaidėjų išvykimais ir finansinėmis problemomis. Galiausiai nepavyko net triumfuoti vietiniame čempionate, kur „Astana“ buvo etatinė čempionė.
Dvejus metus Nymburko ČEZ padirbėjęs K.Kemzūra treniravo Austrijos rinktinę atrankoje į Europos čempionatą, bet į pagrindinį turnyrą taip ir nepateko. Klubo neturintis specialistas gali pasigirti laimėjęs pasaulio čempionato bronzą su Lietuvos rinktine, bet, panašu, didelio įspūdžio klubams tai nedaro, nes kaunietis vis dar neturi darbo. Tiesą sakant, nei ČEZ, nei Gdynės „Asseco Prokom“ nėra tos komandos, kuriose norėtųsi matyti dirbant K.Kemzūrą – 46-erių specialistas geba tikrai daugiau.
Tuo tarpu G.Krapikas savo gyvenimo aprašyme turi darbą Eurolygos klube. Kartais vien to pakanka, jog gautum darbą Adrijos lygos ar Turkijos autsaiderių komandoje. Nors „Žalgirio“ sirgaliams G.Krapiko pastarasis pasirodymas paliko slogius prisiminimus, šis treneris neblogai sustato gynybą ir neblogai išmano krepšinį. Bent jau asistento vietos neblogoje komandoje jis tikrai vertas, tačiau vis dar dienas leidžia su šeima Vokietijoje arba Lietuvoje.
60-metį neseniai atšventęs Jonas Kazlauskas neturi visiškai jokio darbo. Jeigu anksčiau jis koncentravosi tik darbui rinktinėje, tai dabar gali ramiai laiką leisti su anūkais. Buvo kalbų, kad lietuvis pretenduoja perimti Tel Avivo „Maccabi“ ar Atėnų „Panathinaikos“ vairą, bet šios komandos pasirinko kitus specialistus. J.Kazlausko keliami reikalavimai yra labai aukšti. Galima neabejoti, kad treneris sulaukia pasiūlymų treniruoti įvairias vidutiniokes, bet per savo karjerą panevėžietis pasiekė viską ir dabar jam imtis bet kokio darbo nėra reikalo. Yra ir kita medalio pusė – belaukiant šanso Eurolygoje, galima jo taip ir nebesulaukti.
Su portalu Krepsinis.net bendravę agentai pirštu baksnojo į kai kurias Adrijos lygos, Turkijos ar Italijos komandas, kuriose dirba jokios reputacijos neturintys specialistai, bet jie darbą gavo tik dėl to, jog priklauso įtakingai agentūrai. Dar viena priežastis – Lietuvos treneriai dažnai kuklinasi ir nesugeba savęs tinkamai pristatyti.
Štai graikas Ilias Zouros atrodė kaip labai rimtas ir geras specialistas, nes pasirodė respektabiliai, mokėjo kalbėti ir turėjo charizmos. Nesvarbu, kad jo krepšinio išmanymas kelia abejonių, o tolimesni karjeros vingiai rodo, kad I.Zouros nėra aukšto lygio specialistas. Šiuo aspektu Lietuvos treneriai turi daug ko pasimokyti iš užsieniečių, kurie galbūt ir nusileidžia kompetencija, bet turi daug kartų labiau apmokamą darbą.
Krepsinis.net sudarytame sąraše sutinkame labai daug kvalifikuotų ir kažką pasiekusių trenerių, todėl abejoti jų kompetencija nebūtų teisinga. Darbą susirasti trukdo anksčiau išvardytos agentų ir savęs nemokėjimo pateikti aplinkybės. Žinoma, taip pat reikia gebėti atsirasti laiku ir vietoje, ką per savo karjerą sugebėjo padaryti ne vienas specialistas, vėliau tapęs Eurolygos lygio treneriu.
