Du jauniausi lietuviai Tadas Sedekerskis ir Paulius Valinskas į aikštę buvo įleidžiami retai ir žaidė labai trumpai, o ilgiausiai ir rezultatyviausiai rungtyniavo Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis bei Edgaras Ulanovas. Vis dėlto krepšininkų naudingumą buvo galima pamatuoti ne vien sausais skaičiais.
1. Paulius Jankūnas („Žalgiris“)
P.Jankūnas pirmajame rate buvo neabejotinai geriausias „Žalgirio“ žaidėjas ir geriausias Eurolygos lietuvis. 32 metų puolėjas naudingai darbavosi abiejose aikštės pusėse, pelnydavo 13,1 taško, atkovodavo 6,3 kamuolio ir išprovokuodavo 5,1 pražangos. Per visą Eurolygos karjerą P.Jankūno rezultatyvumo vidurkis buvo didesnis tik 2008-2009 m. sezone, kai jis įmesdavo 13,8 taško (tiesa, tą sezoną Kauno komanda žaidė tik 10 rungtynių ir iškrito pirmajame etape). Vis dėlto šį sezoną P.Jankūnui trūksta stabilumo. Jis išvykoje į CSKA krepšį įmetė 30 taškų ir pasiekė karjeros rekordą, bet jau po poros savaičių per kitas rungtynes išvykoje su „Crvena Zvezda“ ekipa nepataikė nė vieno iš 5 metimų. P.Jankūno žaidimo amplitudė panašiai svyravo nuo pat pirmųjų turų. „Žalgirio“ kapitonui vis labiau trūksta ištvermės, todėl jis dažnai žaidžia tik apie 20 min. ir kartais patausoja jėgas gindamasis.
2. Lukas Lekavičius („Žalgiris“)
22 metų gynėjas jau tapo vienu svarbiausių Kauno komandos žaidėjų ir rungtyniauja neblogiau negu legionieriai Kevinas Pangosas bei Leo Westermannas. Jei aikštėje esant užsieniečiams „Žalgirio“ žaidimas neretai tampa pernelyg statiškas, tai niekuomet nenurimstantis L.Lekavičius komandos puolimui suteikia agresyvumo ir dinamikos. Palyginti su praėjusiu sezonu žymiai padidėjo įžaidėjo pasitikėjimas savimi ir asmeninė gynyba prieš aukštesnius varžovus. Suprantama, pagerėjo ir statistika – L.Lekavičius šį sezoną pelno 7,5 taško ir atlieka 3 rezultatyvius perdavimus, o per rungtynes su „Maccabi“ įmetė 16 taškų ir pakartojo karjeros rekordą. Didžiausia žemiausio žalgiriečio bėda pirmoje sezono dalyje buvo tritaškiai metimai. Jis iš toli atakuoja ir labai retai, ir nepakankamai taikliai (pataikė 30,6 proc. tritaškių).
3. Jonas Mačiulis („Real“)
Tiek sezono pradžioje, tiek gruodį kelis mačus dėl nedidelių traumų praleidusio J.Mačiulio žaidimas palieka prieštaringą įspūdį. Nors atrodo, kad „Real“ puolėjas žaidžia gana pasyviai, gavęs kamuolį jis paprastai nedvejoja ir drąsiai meta į krepšį. Dažniausiai aikštės kampuose progų tykantis lietuvis pataikė net 60,7 proc. tritaškių, o jo rezultatyvumo vidurkis yra 7,2 taško – didžiausias per tris sezonus Madrido ekipoje. Kita vertus, J.Mačiulis daugiausiai taškų pelno pirmajame kėlinyje. Po pertraukos treneris Pablo Laso labiau pasikliauja kitais žaidėjais, o ketvirtajame kėlinyje J.Mačiulį į aikštę leidžia labai retai.
4. Edgaras Ulanovas („Žalgiris“)
Palyginti su praėjusiu sezonu E.Ulanovas žaidžia trumpiau, bet jo rezultatyvumo vidurkis padidėjo. Puolėjas pelno vidutiniškai 7,5 taško – daugiausiai per tris sezonus, kuriuos praleido „Žalgiryje“. E.Ulanovas dažniausiai progas kuriasi pats ir taškus pelno pranokdamas varžovus dvikovose vienas prieš vieną. Prieš jį dengiančius varžovus E.Ulanovas turi arba jėgos, arba greičio pranašumą ir sumaniai pasinaudoja ta savybe, kurios tuo metu labiau reikia. Sezono pradžioje E.Ulanovas žaidė pasyviau ir jo vidurkis po 9 turų buvo tik 5,8 taško, bet per gruodį žaistas rungtynes jis pelnydavo 10,2 taško.
5. Artūras Milaknis („Žalgiris“)
Visa komanda daug dirba, kad sukurtų progas A.Milakniui, bet kamuoliui patekus į jo rankas, prasideda loterija – niekas negali atspėti, ar svarbiausio „Žalgirio“ snaiperio metimas bus taiklus. Kauno komanda loteriją tikrai laimėjo per rungtynes su „Crvena Zvezda“, į kurios krepšį A.Milaknis įskraidino penkis tolimus metimus (pelnė 19 taškų ir pasiekė karjeros rekordą), bet per kelis kitus mačus kamuolys skrieti į tikslą atsisakė. A.Milaknio taiklumas (41,3 proc. tritaškių) ir rezultatyvumo vidurkis (8,3 taško) nėra prasti, bet taip pat nėra proporcingi visos komandos išeikvojamoms jėgoms. Juo labiau kad „Žalgiriui“ ginantis, A.Milaknis yra silpnoji grandis, o vos ne vienintelis stabiliai atliekamas jo gynybos veiksmas yra griebti varžovui už rankos.
6. Mantas Kalnietis („Emporio Armani“)
Sezono pradžią M.Kalnietis praleido gydydamasis nedidelę traumą, o kelias pirmąsias Eurolygos savaites rungtyniavo trumpiau, negu, matyt, pats tikėjosi. Vos įėjęs į aikštę „Emporio Armani“ gynėjas pradėdavo žaisti perdėtai aktyviai, tarsi bandydamas per jam skirtas 16-19 minučių nuveikti tiek, kiek galėtų nuveikti per 26-29 minutes. Įgyvendinti dalį sumanymų pavykdavo, bet lietuvio aktyvumas dėl netaiklių metimų arba klaidų neretai atsisukdavo prieš jo komandą. Kai iš Milano išvyko Alessandro Gentile, M.Kalniečio žaidimo laikas staiga šoktelėjo, bet visų blogų įpročių gynėjas neatsikratė. Jis Eurolygos pirmajame rate pelnydavo 6,5 taško ir atlikdavo 3 rezultatyvius perdavimus.
7. Antanas Kavaliauskas („Žalgiris“)
Per kai kurias rungtynes atrodė lyg A.Kavaliauskas nesuprastų, kur pateko. Tik šį sezoną Eurolygoje debiutavęs 32 metų vidurio puolėjas nepataikydavo arba net nemesdavo iš puikių padėčių, pažeidinėjo taisykles puldamas, gindamasis vos ne šviesmečiais atsilikdavo nuo varžovų aukštaūgių ir gaudavo daugiau pražangų, negu pataikydavo metimų. Vis dėlto buvo ir kelios prošvaistės – rungtynės, per kurias A.Kavaliauskas viską darė vos ne idealiai (pirmiausiai – su „Crvena Zvezda“, į kurios krepšį įmetė 20 taškų). Gruodžio mėnesį prošvaisčių pagausėjus A.Kavaliauskas padidino savo vidurkius iki 6,2 taško ir 2,9 atkovoto kamuolio.
8. Renaldas Seibutis („Žalgiris“)
Pirmosiomis sezono savaitėmis atrodė, kad treneris Š.Jasikevičius nesugalvoja, kokias užduotis skirti R.Seibučiui. Komandai puolant gynėjas tik blaškėsi aikštėje ir niekaip nerado savo vietos. Vis dėlto rudens pabaigoje R.Seibutis tapo kone svarbiausiu „Žalgirio“ gynybos sistemos elementu ir keliuose mačuose sėkmingai stabdė pavojingiausius varžovų antrosios linijos žaidėjus. Tačiau kauniečiams puolant, R.Seibučio indėlis yra labai kuklus. Jis pelnydavo 2,7 taško, pataikė tik 33,3 proc. metimų (41,4 proc. dvitaškių ir 15,4 proc. tritaškių) ir net rezultatyviausiose rungtynėse įmetė vos 8 taškus. Šie skaičiai yra žymiai mažesni nei praėjusį sezoną, kai R.Seibučio vidurkis buvo 8 taškai.
9. Robertas Javtokas („Žalgiris“)
Vienas vyriausių Eurolygos krepšininkų turi susitaikyti su tolimo atsarginio vaidmeniu. Treneris Š.Jasikevičius buvusį savo bendražygį į aikštę įleidžia ne per kiekvienas rungtynes, o jei ir įleidžia, R.Javtokas žaidžia gana trumpai. Tiesa, vidurio puolėjas pirmajame rate vaizdo negadino ir pataikė 69,2 proc. dvitaškių. Jis žaidė 9 rungtynes, per kurias aikštėje praleisdavo 8,2 min. ir pelnydavo 2,3 taško. Ir pagal žaistą laiką, ir pagal pelnytus taškus R.Javtokas komandoje yra tik vienuoliktas.
10. Tadas Sedekerskis („Baskonia“)
T.Sedekerskis Eurolygoje debiutavo per rungtynes su „Real“, kurį „Baskonia“ nugalėjo jo aikštėje. 18-metis puolėjas Madride žaidė net 12 min. ir pelnė 5 taškus, todėl atrodė, jog jis jau įgijo trenerio Sito Alonso pasitikėjimą. Tačiau kitose dvikovose T.Sedekerskis progų gavo daug mažiau. Gruodžio mėnesį jis apskritai trumpam atsisveikino su „Baskonia“ ir atstovavo Lietuvos vaikinų rinktinei bei padėjo jai iškovoti Europos čempionato sidabro medalius. Eurolygoje T.Sedekerskis žaidė 6 rungtynes, per kurias įmesdavo 1,5 taško.
11. Paulius Valinskas („Žalgiris“)
P.Valinskas per Eurolygos rungtynes dar neturėjo tikros galimybės parodyti, ką moka. 21 metų gynėjas žaidė tik trijuose mačuose, per kuriuos aikštėje praleido 7 min. ir pelnė 4 taškus.
12. Martynas Varnas („Žalgiris“)
19-metis M.Varnas įrašytas į „Žalgirio“ paraišką, bet debiutavo tik LKL čempionate, o per Eurolygos rungtynes dar nė karto nepateko į registruojamų krepšininkų dvyliktuką.
