EUROLYGA 2023

Jautri krepšinio milžino istorija: prašė, kad žmonės liautųsi į jį žiūrėję bent po mirties

Ūgis – 236 cm, svoris – apie 180 kg, batų dydis – 58. Tokiam milžinui būtų nelengva ir šiuolaikiniame gyvenime, o ką jau kalbėti apie praėjusio amžiaus vidurį. Bet būtent toks buvo Uvaisas Achtajevas, Almatos „Burevestnik“ komandos iš Kazachastano centras.

U.Acthajevas buvo net 236 cm ūgio.
U.Acthajevas buvo net 236 cm ūgio.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 1, 2017, 1:43 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 7:56 PM

Krepšinio aikštėje jis spėjo tapti legenda – aikštėje kovodami su U.Achtajevu varžovai net yra nualpę.

Neeilinę ir dramatišką iš Čečėnijos kilusio krepšinio milžino istoriją, kuriam šių metų pabaigoje būtų sukakę 86-eri, prisiminė championat.com.

Legendos gimimas

U.Achtajevas gimė 1930 m. gruodžio 26-ąją Vašandarojaus kaime, tuometėje Čečėnijos-Ingušijos autonominėje respublikoje. 14-metis paauglys, kurio ūgis jau tada siekė du metrus, su šeima tapo sovietų represijų prieš čečėnus aukomis – buvo ištremti į Kazachstaną.

Karagandoje, kur pateko U.Achtajevas, šeimai buvo sunku – žmonės ne gyveno, o stengėsi išgyventi. Krosnims kūrenti vogdavo geležinkelio pabėgius.

Sykį būsimąją krepšinio žvaigždę pagavo su įkalčiais. Milicininkai apstulbo pamatę 14-metį milžiną, nešantį ne vieną ar du – kas ir taip būtų pakeliama tik stipriam suaugusiajam – o net keturis pabėgius!

Netrukus U.Achtajevas pateko į vietinį Kūno kultūros technikumą, kur galutinai tapo aišku, kad sportas – jo pašaukimas. Per porą metų jis išbandė daug šakų: boksą, imtynes, lengvąją atletiką ir netgi vandensvydį. Liudininkų pasakojimais, kai kiti sekino jėgas plaukiodami paskui kamuolį, U.Achtajevas tiesiog vaikščiojo baseino dugnu.

Į krepšinį jis pateko, galima sakyti, atsitiktinai: per lengvosios atletikos varžybas aukštaūgį pastebėjo treneris Isakas Kopelevičius.

Tada vidutinis SSRS krepšininkų ūgis buvo 190 cm, o U.Achtajevas ištįso iki 236 cm. Kalbama, kad jį kvietė vaidinti filme „Guliveris liliputų šalyje“, bet čečėnas atsisakė.

Karjeros aukštumos

Į tuometės Kazachstano sostinės Almatos „Burevestnik“ komandą U.Achtajevas pateko 1950-aisiais. Linkęs bendrauti ir draugiškas milžinas patiko sirgaliams, kurie savo numylėtinio vardą surusino į Vasią.

Vien jo pasirodymas aikštėje Kazachstano ekipą pakylėjo keliais laipteliais – nedaugeliui varžovų pavykdavo lengvai rinkti taškus ar gintis prieš U.Achtajevą, budėjusį baudos aikštelėje.

Priešininkai griebdavosi įvairiausių gudrybių, bandydami išvesti milžiną iš kantrybės. Pavyzdžiui, Maskvos „Dinamo“ žaidėjas Viktoras Vlasovas teisėjams nematant U.Achtajevą žnaibė.

Per mačą su Tbilisio „Dinamo“ čečėną dengė Guramas Abašidzė. Viename epizodų U.Achtajevas neapsikentė ir tarsi netyčia užmynė gruzinui ant pėdos. Šis griuvo praradęs sąmonę ir nuo to karto neleido sau krėsti šunybių.

Buvo nutikimas, kai varžovai prieš mačą pavogė U.Achtajevo sportinę aprangą ir sportbačius. Anuomet greitai rasti tokio dydžio pamainą buvo neįmanoma, bet jis vis tiek pasirodė aikštėje – su paprastais marškinėliais, kelnaitėmis ir batais, nuo kurių buvo nuplėštos pakulnės.

U.Achtajevas pirmasis iš Sovietų sąjungos krepšininkų, įskaitant ir lietuvius, įdėjo kamuolį į krepšį dviem rankomis – jam net nereikėdavo pašokti. Jo firminiu technikos elementu buvo laikomas perdavimas per visą aikštę – mažai kas įstengdavo taip iš toli ir tiksliai numesti kamuolį komandos draugui.

Garsiausias SSRS krepšinio treneris Aleksandras Gomelskis apie U.Achtajevą yra sakęs: „Jis su kamuoliu elgdavosi minkštai, net švelniai. Vasia iš tikrųjų žaidė. Ir nereikia manyti, kad U.Achtajevas buvo ribotas krepšininkas. Jokiu būdu! Žinoma, jis pirmiausia stengėsi pasinaudoti savo ūgiu ir įgrūsti kamuolį į krepšį. Bet jis ir neprastai mesdavo, ypač – nuo baudos linijos. Vasia puikiai gynėsi – iš po jo „bloko“ buvo nežmoniškai sunku išsisukti. Tai buvo protingas, sumanus žaidėjas, mėgstantis, jaučiantis ir suprantantis krepšinį“.

Nepaisant savo talento, U.Achtajevas taip ir neįsitvirtino SSRS rinktinėje. Pagal vieną versijų, į nacionalinę komandą milžino neėmė būtent dėl to, kad jis – tremtinys. Pasakojama, kad krepšininkui buvo siūloma pasikeisti pavardę ir tautybę: pase jis būtų virtęs Kopelevičiumi, o vietoje čečėno – žydu. Bet U.Achtajevas pats nuo to išsisuko.

Vėliau U.Achtajevas vis dėlto apsivilko rinktinės aprangą, bet išlėkė jau po pirmojo mačo su bulgarais – dėl pralaimėjimo visus šunis sukorė ant jo ir Armenako Alačačiano. Pastarajam būtent U.Achtajevas pasiūlė keltis į Kazachstaną ir per trumpą laiką kadaise kuklus „Burevestnik“ tapo vienu geriausių visoje SSRS.

Buvęs „Burevestnik“ žaidėjas, o vėliau – ir treneris Igoris Popovas prisiminė: „Elitiniai klubai atvirai mūsų baiminosi. „Burevestnik“ varžovai turėdavo problemą: kaip neutralizuoti aukščiausią šalies krepšininkas Achtajevą, virš visų iškilusį lyg bokštas ir puikiai susižaidusį su Alačačianu, kuris sumaniai „maitino“ kamuoliais savo unikalų centrą. O kamuolį gavęs Achtajevas jau žinodavo, ką su juo veikti“.

Pasak I.Popovo, apsiginti nuo U.Achtajevo buvo nežmoniškai sunku: „Uvaisas buvo gudrus ir techniškas. Ir tada, ir dabar nedaug vidurio puolėjų gali pasigirti tokiais perdavimais. Vienintelis jo trūkumas – lėtumas. Bet kai varžovai sutelkdavo dėmesį į mūsų lyderį, atsirišdavo rankos kitiems komandos krepšininkams ir tai „Burevestnik“ darė labai pavojinga ekipa“.

Atsisveikinimas su krepšiniu

U.Achtajevas nė sykio nedalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1952-aisiais jo nepaėmė į Helsinkį, 1956-aisiais – į Melburną. Taip pasaulis ir neišvydo stulbinančia galėjusios tapti priešpriešos – U.Achtajevo ir legendinio JAV krepšininko Billo Russello.

1957-aisiais U.Achtajevui buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, o netrukus jis susirgo plaučių uždegimu. Milžinas atsispyrė ligoms, bet gydytojai buvo nepalenkiami – jokio krepšinio.

U.Achtajevas negalėjo išsiskirti su gyvenimo meile – grįžęs į Grozną tapo krepšinio treneriu.

Čečėnijos sostinėje 1978-ųjų vasarą U.Achtajevas ir mirė, sulaukęs 48-erių. Per savo neilgą, bet ryškią karjerą centras nelaimėjo nė vieno turnyro, negavo jokio asmeninio apdovanojimo. Bet geraširdis ir visų mėgtas neįtikėtino ūgio milžinas vis tiek paliko įsimintiną pėdsaką krepšinyje.

Prieš mirtį U.Achtajevas prašė, kad jo antkapis būtų normalaus dydžio: „Per gyvenimą man įgriso nuolat į mane spoksantys žmonės. Nenoriu, kad tai tęstųsi ir po mirties“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.