„Nutiko vėliau taip, kad pradėjome žaisti ne kaip „Lietuvos rytas“, o kaip „Harlem Globetrotters“. Yra toks krepšinio cirkas ir mes taip pradėjome žaisti. Viskas prasideda atsakomybės klausimu. Vyksta nesuprantami dalykai. Nesugebame prasižengti.
Visą antrąją mačo dalį buvo be baudų. Nesugebame prasižengti prieš prasiveržimą, po susikeitimo. Darome labai daug vaikiškų klaidų. Žaidžiant prieš „Vytautą“ suklysti turbūt neįmanoma, nes jie žaidžia veteranų krepšinį, bet jeigu pasižiūrėsite, šiandien pusę taškų „Vytautas“ surinko po mūsų klaidų, po neatsivėrimo ir negrįžimo į gynybą.
Nekalbu apie pataikymo procentą, nes šiandien mūsų snaiperiai – Fisheris ir Giedraitis – nefunkcionuoja. Turbūt didžiausią problemą turime su Gudaičiu, kuris buvo stabilus mūsų ramstis. Turime problemą su Gailiumi, kuris jau mėnesį sirguliuoja ir mes vis ieškome ligos.
Mūsų komandoje nefunkcionuoja du rinktinės kandidatai. Gal pradėsime laisviau treniruotis, atgys mūsų neuronai ten, po ta žieve, smegenyse. Džiugu, kad Kisielius po truputį įsitraukia į žaidimą, įneša universalumo.
Clevinas šiandien pataikė svarbius metimus, nors jam dar trūksta fizinio pasirengimo, nes nežaidė mėnesį“, – mintimis dalinosi T.Pačėsas.
– Tada, kai kaip sakote, žaidėjai pradėjo smagintis, jie atsipalaidavo, žinodami, kad varžovų suolas šiandien labai trumpas?
– Man nesvarbu, kas juos atpalaidavo. Mes juos sukoncentruosime. Duosime baudas. Nesvarbu. Turime šansą baigti rungtynes pirmajame kėlinyje. Man neįdomu, „Vytautas“ gali žaisti penkiais žaidėjais, gali žaisti keturiais žaidėjais. Man neįdomu. Tai mūsų neliečia.
Mes negalime taip rungtyniauti. Nors sužaisti gražiai. Matėte, gale, lemiamoje atakoje, sužaidėme „užmetimą“... Na, kokiu reikia būti, kad taip daryti... Noras gražiai sužaisti ir produktyviai sužaisti yra skirtingi dalykai. Noras žaisti greitai ir skubotai irgi yra skirtingi dalykai. Mes to nesugebame atskirti.
– Kokia yra Josho Akognono situacija?
– Gera, dirba. Nuotoliniu būdu. Keliame jo individualų ir fizinį meistriškumą.
