Nors J.Valančiūnui šis sezonas nėra išskirtinis, tačiau jo karjeroje jau greitai gali papūsti permainų vėjai. Vis garsiau kalbama, kad lietuvis neilgai trukus paliks „Toronto Raptors“ ir savo vietos bus priverstas ieškoti kitame NBA klube.
Nors jis aikštėje vidutiniškai praleidžia 27 minutes, per jas surenka 12,4 taško ir 9,9 atkovoto kamuolio, tačiau ši statistika gali pasirodyti iki skausmo pažįstama – lietuvio demonstruojami rodikliai jau kelis pastaruosius sezonus lieka beveik identiški.
Nors šį sezoną krepšinio analitikai jau tikėjosi ryškesnio J. Valančiūno indėlio ir lūžio, atrodo, kad jo dar teks palaukti.
Vis dėlto nuo mažų dienų aukštaūgį pažįstantis specialistas G.Regina apie savo auklėtinio pasirodymą atsiliepė pozityviai ir teigė, jog apie sąstingį kalbėti dar tikrai anksti.
Tačiau strategas sutinka, jog J.Valančiūnui palikus „Raptors“ ir pasirinkus tinkamą klubą galėtume jį išvysti visiškai kitokį.
– Pirmoji J.Valančiūno sezono pusė buvo gana tradicinė, kalbant tiek apie žaidimo stilių, tiek apie statistikos rodiklius. Kaip jūs vertinate jo pasirodymą? – lrytas.lt pasiteiravo G.Reginos.
– Labiau seku statistiką, iš kurios matyti nežymaus gerėjimo tendencija – nėra stovėjimo vietoje. Komandos, prieš kurias Jonui tenka žaisti, yra įvairios: vienos turi stipresnius vidurio puolėjus, kitos rodo greitą žaidimą, o tai jo pasirodymui daro nemažą įtaką. Kaip ir Europoje, NBA komandų žaidimo stiliai ir sudėtis smarkiai skiriasi, todėl kartais remiamasi greitesniais ir judresniais, o kartais – aukštesniais bei lėtesniais vidurio puolėjais. Dėl to vienareikšmiškai sakyti, kad Jonas yra lėtas žaidėjas, negalima.
Kiek teko matyti jo žaidimą, atrodo, kad Jonas surado naujų savo žaidimo elementų ir paįvairino puolimą. Geresnis pataikymas iš vidutinio nuotolio, nauji klaidinantys judesiai gal kol kas ir nedominuoja, bet laikui bėgant ta technika turėtų tik gerėti.
– Tačiau lietuvio lūžis, kurio šį sezoną iš jo buvo tikimasi, kol kas taip ir neįvyko. Ar dar galima tikėtis jo sužibėjimo artimiausiu metu?
– Visi galvoja, kad statistiką kiekvienais metais galima gerokai pakelti, tačiau tai reikalauja labai daug kruopštaus darbo. Priklauso ir nuo to, kokioje ekipoje žaidi, koks yra jos braižas. Atsižvelgiant į tai, kad „Raptors“ daugiau remiasi perimetro žaidėjais, jo statistika yra tokia, kokia yra. Galbūt Jonui persikėlus į kitą klubą ir jo rodikliai būtų visiškai kitokie. Negalime sakyti, kad dabar jis stovi vietoje, ir tikėtis staigaus proveržio. Pagal amžių jo žaidimo kokybė ir meistriškumas tikrai yra geri ir turi tendenciją augti, jei tam nesutrukdys traumos.
– Kodėl, jūsų manymu, J. Valančiūnas vis dar nesulaukia trenerio pasitikėjimo lemiamais rungtynių momentais? Ar tai lemia vien prasta gynyba, ar prisideda ir psichologinis aspektas?
– Manau, kad tai daugiau psichologiniai dalykai, nors ir gynyba jam šiek tiek kiša koją. Šiuolaikiniame krepšinyje aukšti ir lėtesni centrai praranda vertę. Eurolygoje dažniau remiamasi kiek žemesniais, bet mobilesniais centro puolėjais. Daugumoje žaidybinių situacijų viską lemia kelios paskutinės sekundės, kai komandos naudoja patį paprasčiausią gynybos elementą – susikeitimą ginamais žmonėmis. J. Valančiūnui prieš judresnius žaidėjus yra sunku, jis dažnai nespėja blokuoti jų metimų. Todėl tuos lemiamus momentus jis ir leidžia ant suolelio, o vietoje jo išleidžiami kiti žaidėjai. Nemanau, kad taip jis žlugdomas, tiesiog toje mačo atkarpoje reikia kitokio žaidimo.
Vis dėlto, žiūrint į Jono bendrą laiką aikštėje matyti, kad jis gauna pakankamai daug minučių, ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal NBA standartus 24 metų krepšininkas dar nėra labai patyręs ir subrendęs.
– Akivaizdu, kad J. Valančiūno laikas gali kiek sumažėti į komandą atvykus Serge'ui Ibakai. Kaip lietuviui pavyks susitvarkyti su padidėjusia konkurencija?
– Sunku prognozuoti, bet Jonas nėra iš tų žmonių, kurie negalėtų atlaikyti konkurencijos. Jis tai priims kaip iššūkį ir žiūrės tik pozityviai.
– Vis daugiau kalbama, kad „Raptors“ lietuvį gali išmainyti. Gal komandos pakeitimas jam iš esmės padėtų neužmigti ir išeitų į naudą?
– Priklauso nuo to, kur jis patektų ir kokį žaidimo stilių ta komanda propaguotų. Labai svarbu, kaip kiekvienos ekipos treneris kuria savo krepšinį. Vieni mėgsta žaisti per centrus, o kiti daugiau išnaudoja būtent perimetro žaidėjus. NBA yra ta lyga, kurioje krepšininkams užmigti nėra laiko. Bet rungtynių daug, jie įsisuka į rutiną. Teko su Jonu kalbėti, kad būna ir tokių rungtynių, į kurias ateina truputį atsipalaidavęs. Visgi NBA gali būti bet kada iškeistas, o tai motyvuoja žaidėjus ir skatina juos nuolat tobulėti.
– Krepšinio specialistai šiuo metu apskritai pasigenda tokio greito ir judraus J. Valančiūno, koks jis buvo karjeros pradžioje. Ar tai, kad vos jam atvykus į NBA, „Raptors“ pavertė jį tipiniu vidurio puolėju ir tradiciškai pridėjo nemažai masės, buvo klaida?
– Manau, kad taip. Visi atsimename, kad Jonas žaisdamas Lietuvoje buvo greitesnis, geriau atlikdavo „pick'n'roll“ judesius, sparčiau grįždavo į gynybą. Tas masės priaugimas jį labai paveikė. Tačiau dabar dar galima tai pakeisti, nes viskas priklauso nuo fizinio rengimo ir treniruočių. Krepšininko raumenų struktūroje buvo daugiau greitųjų skaidulų, o sumažinus kūno masę galima jas atkurti ir padidinti greitį. Tai nebus labai ryšku, bet tinkamos treniruotės tikrai galėtų pagerinti bet kurio žaidėjo greičio rodiklius.
– Ar pats pastaruoju metu pasikalbate su J. Valančiūnu? Kokių patarimų galėtumėte duoti krepšininkui, kurį pažįstate nuo pat mažumės?
– Kai jis išvyksta į JAV, nesinori jo trukdyti, tačiau jam grįžus į Lietuvą bendraujame daugiau. Jis pats mato, kad yra daug tobulintinų dalykų ir reikia geriau pataikyti iš vidutinių nuotolių, galbūt lavinti kairiąją ranką. Galima būtų duoti daug patarimų, bet žaidėjas jau yra patyręs ir mato, ko jam trūksta. Tiesiog visa tai gerinti nėra lengva, būtinas kruopštus darbas. Daugiausia tai vyksta vasarą, kai Jonas važiuoja į įvairias treniruočių stovyklas ir kelia savo individualų meistriškumą.
– Šią vasarą J. Valančiūnas greičiausiai taip pat prisidės prie vyrų rinktinės ir neturės laiko ilgesniam poilsiui. Ar po intensyvaus sezono tai smarkiai kenkia krepšininkui?
– Sportininkams visada reikia poilsio, bet, kai reikia atiduoti duoklę gimtajai šaliai, jie sugeba susidėlioti tą režimą. Tai derinama su klubu, vykimo į rinktinę procesas yra prižiūrimas, apgalvojama, kiek laiko prireiks atsigauti, kada prasidės treniruotės. Manau, kad viskas yra suderinama, ypač kai žaidėjas dar yra gana jaunas ir dega noru atstovauti Lietuvai.
