„Kokiais kriterijais ir motyvais vadovaudamasi KKSRF Taryba priėmė sprendimus 2016-siais skirti 532 580 eurų Lietuvos krepšinio federacijos projektui „Lietuvos įvairaus amžiaus krepšinio rinktinių pasiruošimas ir dalyvavimas oficialiose 2016 metų Europos ir pasaulio čempionatų varžybose“ ir 421 000 eurų 2017 metų Lietuvos krepšinio federacijos projektui „LR krepšinio rinktinių pasiruošimas ir dalyvavimas varžybose“, – paklausimo raštą Fondo Tarybai vasario viduryje išsiuntė Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
Mat LKF dėl sumažintos Fondo paramos šiems metams neteko 111 580 eurų ir oficialiu laišku kreipėsi į abi sporto organizacijas, bandydama gauti aiškų atsakymą – kodėl skriaudžiamos krepšinio rinktinės.
Per pastaruosius trejus metus Arvydo Sabonio vedamas LKF iš Fondo vidutiniškai gaudavo apie 500 tūkst. eurų: 2013-siais metais rinktinių pasirodymams LKF į savo sąskaitą gavo 579 tūkst. eurų, 2014 metais – 517 572 eurus, 2015-siais – daugiau kaip 517 tūkstančių, o 2016-siais – 532 580 eurų.
Nors komentuoti savo sprendimų KKSRF Taryba nesiima, tačiau neoficialiai kalbama, jog krepšiniui mažesni pinigai skirti dėl sumažėjusių itin svarbių pergalių tarptautinėje arenoje skaičiaus. Per praėjusius metus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rio olimpiadoje liko septinta, moterų komanda neprasimušė į Europos pirmenybes. Tačiau situaciją bent kiek praskaidrino jaunimas – Europoje šalies šešiolikmečiai, aštuoniolikmečiai ir dvidešimtmečiai iškovojo sidabrus, o septyniolikmečių rinktinė pasaulio pirmenybėse buvo trečia.
Pagal Fondo lėšų skirstymo tvarką, kiekvienai federacijai atriekiama tokia suma paramos, kaip sėkmingai 2016-siais jos atstovai varžėsi tarptautinėse varžybose. Kiekviena pergalė įvertinama įskaitiniais taškais, o šie prilygsta tam tikrai pinigų sumai.
Lrytas. lt sužinojo, kad už praėjusius metus LKF per visas 11 rinktinių „surinko“ apie 9000 taškų. Tai tūkstančiu mažiau nei 2015 metais.
„Tie skurdesni taškai nereiškė, kad krepšinis turėjo būtinai gauti mažiau lėšų, – teigė Fondo lėšų skirstymo niuansus žinantis, tačiau savo pavardės nepanoręs skelbti sporto specialistas. – Situacija tokia, kad kai kurios kitos sporto šakos gavo kur kas daugiau taškų nei buvo galima tikėtis, todėl visų taškų suma sumažino vieno taško vertę. Jei dar prieš kelis metus į tuos taškus buvo „atlaidžiau“ žiūrima ir viską lėmė sporto šakos prestižas, tai šįkart, kiek žinoma, Fondas laikėsi griežtos pozicijos. Galima net surasti pavyzdžių, kai neolimpinė sporto šaka per praėjusius metus surinko mažiau taškų nei užpernai, tačiau parama jai skirta didesnė – mat kitos sporto šakos-konkurentės tarptautinėje arenoje pasirodė dar blogiau. Kitą vertus, apie tuos taškus žino visi, visos federacijos, todėl keista, kad krepšinis bando apeliuoti laiškais ir prašymais paaiškinti – nebent nori vėl „paimti“ visus savo autoritetu“.
Kitą vertus, Lietuvos krepšinis tikrai „nevirs“ šiemet vos 421 tūkst. eurų biudžeto katile. Atvirkščiai, LKF, kaip ir kasmet, susirinks iš įvairių šalies sporto organizacijų mažiausiai milijoną.
Pagal pateiktus skaičius, LKF į savo sąskaitą 2017-siais gaus mažiausiai 1 mln. 151 tūkst. eurų.
Be Fondo skirtų 421 tūkst. eurų dar 380 tūkstančius šiemet atseikėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, o Kūno kultūros ir sporto departamentas iš žaidybinių sporto šakų asignavimo lėšų krepšiniui turėtų atrėžti apie 350 tūkstančių eurų.
Nors KKSR fondas šiemet skyrė mažiau lėšų rinktinių pasirengimui, savo paramą padidino LTOK – vietoj praėjusiais metais skirtų 290 tūkst. eurų LKF gali džiaugtis 350 tūkstančių eurų suma. Dar 30 tūkstančių olimpinis komitetas pervedė LKF kaip žaidybinei olimpinei sporto šakos federacijai. Bet tai vis tiek apie 76 tūkst. eurų mažiau, nei krepšininkai gavo prieš keletą metų.
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas ne kartą viešai tikino, kad valstybės bendra parama krepšiniui sudaro tik vieną trečiąją viso Federacijos metinio biudžeto.
Prieš metus LKF savo darbui ir rinktinių parengimui buvo surinkusi 3,7 mln. eurų biudžetą, o tam, kad krepšininkai galėtų egzistuoti, vadovų teigimu, kasmet mažiausiai reikia turėti 3,4 mln. eurų. Jei Federacija neturės 3 mln. eurų, jai tektų apkarpyti savo programas ir tenkintis mažesnėmis sąnaudomis.
