Norėdami įšokti į atkrintamųjų varžybų traukinį jie ketvirtadienį sieks žūtbūt nugalėti Atėnų „Panathinaikos“, o iki tol Šarūnui Jasikevičiui teks su nerimu tikėtis, kad kai kuriems itin blankiai atrodantiems krepšininkams pavyks atsitiesti.
Tiek po mačo su Stambulo „Fenerbache“, tiek po pralaimėjimo „Neptūnui“, akylesni sirgaliai pastebėjo, kad dviejų žaidėjų – Leo Westermanno ir Antano Kavaliausko statistika bei pasirodymas aikštėje toli gražu nepriminė jų geriausios formos.
Nors prancūzo rodikliai pastaruoju metu nuo 10,7 naudingumo balo smuko iki 6,4, tačiau „Žalgirio“ rungtynes atidžiai sekantis krepšinio treneris bei ekspertas Algirdas Brazys perspėja, jog aklas žiūrėjimas į statistiką gali būti neatitikti realybės.
„Mes į legionierius įpratę žiūrėti per pelnytų taškų prizmę, bet tai yra apgaulinga. Pavyzdžiui, šį sezoną Renaldas Seibutis visiems atrodo kiek blankus, tačiau jis atlieka labai gerą darbą gynyboje ir išpildo trenerio užduotis, todėl prastesnis jo žaidimas jiems ir nekrenta į akis.
Panašiai yra ir su L. Westermannu – jis jaunas ir jo sezonas Eurolygoje tikrai nėra blogas. Šis krepšininkas atlieka daug juodo darbo ir tie, kurie giliau domisi krepšiniu, tai pastebi. Todėl jo kritikuoti tikrai negalima“, – patikino jis.
Nemažai specialistų kritikos sulaukia ir šį sezoną prie „Žalgirio“ prisijungęs A.Kavaliauskas. Nors į vidurio puolėją dėta nemažai vilčių ir jis yra vienas geriausiai apmokamų klubo žaidėjų, tačiau šio krepšininko pasirodymas tikrai nėra toks, kokio norėtų treneriai ir ekipos gerbėjai.
„Kai A. Kavaliauskas atėjo iš „Lietuvos ryto“, visi tikėjosi, kad jis bus vienas iš geresnių komandos centro puolėjų. Bet vienas dalykas yra žaisti Europos taurėje ar FIBA Čempionų lygoje, o visai kitas – Eurolygoje. Galima kalbėti, ką norime, bet A. Kavaliauskas tų Eurolygos puolėjų kriterijų neatitinka. Jis stengiasi ir kovoja, tačiau yra pasiektos lubos, o Eurolygoje to tiesiog per maža“, – A. Kavaliausko pasirodymą vertino A. Brazys.
Specialistas pabrėžė, jog nors puolėjas ir nedemonstruoja įspūdingos formos, tačiau ir tolimesniuose Š. Jasikevičiaus planuose jam vietos turėtų atsirasti.
„Jei jis ir ateityje liks „Žalgiryje“, tai galėtų į aikštę išeiti po keitimo ar pavaduoti aukštesnio lygio žaidėją. Jis tikrai gali įeiti ir padėti komandai, bet A. Kavaliauskas negali būti pagrindiniu centru Eurolygoje. Pagal bendrą sezono vaizdą tai labai aiškiai matosi. Kai „Žalgiris“ komplektuos komandą kitam sezonui, tikrai atsižvelgs į turimų centrų galimybes“, – svarstė A. Brazys.
Tiek jis, tiek kiti krepšinio specialistai, šį sezoną jau ne kartą pirštu badė į didžiausią „Žalgirio“ trūkumą – silpną vidurio puolėjų grandį. Nors dėl to greičiausiai negalime kaltinti nei klubo vadovybės, nei pačių krepšininkų – aukščiausio lygio centrai krepšinio rinkoje kainuoja nemažus pinigus, o pagal „Žalgirio“ biudžetą pasirinkti puolėjai žaidžia taip, kaip leidžia jų lygis.
„Vidurio puolėjai yra per silpni, bet žaidėjai surinkti pagal galimybes. Tai neatitinka Eurolygos reikalavimų ir treneriams tenka verstis toje pozicijoje žaidžiant Pauliumi Jankūnu ar Brocku Motumu.
Kitos Eurolygos komandos turi ilgą suoliuką, o „Žalgiris“ tuo pasigirti negali. Yra tam tikras skaičius žaidėjų, kurie atitinka tuos Eurolygos standartus, tai jie ir žaidžia – čia nėra nieko nuostabaus“, – kalbėjo specialistas.
„Todėl tas krūvis būna didelis ir krepšininkai paprasčiausiai pavargsta. Gerai, kai LKL galima išleisti Paulių Valinską ar Isaiah Hartensteiną, nes prieš silpnesnes komandas jie tikrai įneša naudos ir kiti žaidėjai gali pailsėti“, – pridėjo A. Brazys.