Šį sezoną papildomai jis dirba ne ką mažiau nei tada, kai buvo naujokas.
213 cm ūgio 24 metų centras turi kone asmeninį trenerį – buvusio NBA klubo „Seattle Supersonics“ legenda Jackas Sikma buvo pasamdytas, kad padirbėtų su talentu iš Lietuvos.
„Raptors“ treneris Dwane’as Casey norėtų, kad J.Valančiūnas geriau pataikytų iš 4,5–6 metrų, nes komandos žaidimas nėra toks, kad aukštaūgis tradiciškai kamuolį visą laiką gautų tiesiai po krepšiu.
„Dėl ūgio lietuvis buvo mokomas stumdytis ir muštis, kad išsikovotų vietą, žaistų nugara į krepšį, ir tai yra gerai, bet to neužtenka, jei krepšinio pasaulyje nori išsilaikyti ilgai“, – įsitikinęs NBA čempionas J.Sikma, dirbantis su Jonu jau antrą sezoną.
J.Valančiūnas meta atsitraukęs nuo krepšio dažniau nei bet kada anksčiau karjeroje. Bet jo pataikymo procentas mažėja su kiekvienu centimetru, nors statistika nėra tokia jau prasta: iš po krepšio jis atakuoja 61 proc. taiklumu, iš 1–3 metrų – 55 proc., 3–4,8 metro – 43 proc., o 4,8–6,7 metro – jau tik 36 proc. taiklumu.
„Geriausia jam mesti iš kampo, nuo baudos linijos, gal vienu arba dviem žingsniais toliau, iš kur jis viską gali matyti, atlikti perdavimus ir kurti progas“, – sakė Kanados klubo treneris Dwaine'as Casey.
Jis labiau mėgsta žaisti mažesniu, judresniu penketu nei kurti žaidimą per tradicinį vidurio puolėją kaip J.Valančiūnas, kuris gindamasis sunkiai susitvarko su deriniu du prieš du. Todėl treneris džiūgavo, kai „Raptors“ mainais gavo S.Ibaką – 208 cm ūgio krašto puolėją.
Šis žaidėjas ir užėmė J.Valančiūno vietą centre. Atvykus S.Ibakai, lietuvis šešerias rungtynes iš eilės net nepakilo nuo atsarginių suolo visą ketvirtą kėlinį.
„Negaliu to kontroliuoti. Stengiuosi pasinaudoti tomis minutėmis, kurias gaunu“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ nesiskundė J.Valančiūnas.
Nors visą šį sezoną kalbama apie tai, kad laikas lietuviui keisti komandą, NBA mainų laikotarpis pasibaigė, o J.Valančiūnas vis dar komandoje, į kurią atvyko būdamas dvidešimties, o pernai pasirašė naują ketverių metų 64 milijonų dolerių sutartį.
– Jonai, ar susikaupti lemiamoms NBA reguliariojo sezono kovoms paprasčiau, kai pagaliau baigėsi pašalinės kalbos apie galimus žaidėjų mainus? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Valančiūno.
– Buvo tų kalbų ir bus. Yra žmonių, kurie gauna pinigus už tai, kad kalbėtų, kas vyksta, kas gali keistis. O tu turi mokėti tai išjungti ir ir pasitikėti komanda. Bet man buvo ramu ir prieš tai.
– Ar pats žinojote, kad klubas siūlė jus „Detroit Pistons“, ar apie tai, kaip visi, sužinojote iš žiniasklaidos?
– Visokių kalbų buvo, kas ką siūlė. Bet kiek ten buvo tiesos, o kiek melo, niekas nežino.
– Bet „Raptors“ mainais įsigijo puolėją S.Ibaką, ir dabar jūsų vaidmuo pasikeitė. Treneris iš karto pasakė, kad su juo galės dažniau žaisti žemu penketu.
– Taip, mūsų treneris mėgsta žaisti žemu penketu, ypač rungtynių pabaigoje. Aš gaunu savo šansą rungtynių pradžioje ir juo naudojuosi. Stengiuosi susikaupti ir naudoti savo minutes, kai jas gaunu.
– Ar išgyvenate dėl to, nes turbūt galėtumėte labiau padėti komandai?
– Galiu kontroliuoti tik tai, ką galiu: kiek dirbu per treniruotes, kiek save prižiūriu. O kiek man treneris leidžia žaisti, tai jau ne nuo manęs priklauso. Jis taiko tokią sistemą ir jam sekasi arba nesiseka, tačiau tai jo sprendimas. Aš esu šios sistemos dalis.
– Šį sezoną buvo fantastiškų momentų: sezono pirmosiose rungtynėse surinkote 32 taškus, sausį vieną vakarą atkovojote 23 kamuolius. Kai kas skubėjo tuos mačus vadinti geriausiais karjeroje. O jums pačiam kaip atrodė?
– Aš tiesiog žaidžiu savo žaidimą – neinu siekti rekordų, o tik atlikti savo darbo. Mano darbas yra atkovoti kamuolį, pastatyti užtvarą, ginantis būti paskutine kliūtimi ir padėti visiems. Tai ir darau.
– Ar reguliariajam sezonui einant į pabaigą jaučiasi nuovargis? Štai šaldote dešinį kelį – ar traumos nekamuoja?
– Pabelskite į medį! Ačiū Dievui, kol kas labai blogai nėra. Kūnas jaučiasi normaliai, neturiu bėdų.
– Pasakojote, kad tarp rungtynių ištvermę ir jėgą stiprinate boksuodamasis. Kuo tai padeda?
– Kai turiu laiko – taip, stengiuosi taip dirbti. Boksas padeda ištvermei, kojoms.
– Tai jau gerai žinote, kaip smūgiuoti iš apačios, iš šono, kas yra krosas, aperkatas?
– Nežinau. Dirbu ne tam, kad galėčiau pasiboksuoti. (Juokiasi.)
– Kaunatės dėl aukščiausių vietų Rytų konferencijoje. Ar galite palyginti šių metų komandą su praėjusiųjų, kai „Raptors“ pirmą kartą klubo istorijoje pasiekė daugiau nei 50 pergalių ir kovėsi Rytų konferencijos finale?
– Palyginti labai sunku. Turime šiek tiek kitokią komandą, žaidimas irgi kitoks. Bet dar ankstoka lyginti, po sezono galėsime pasakyti, kas gerai, o kas blogai.
– Bet ar jaučiasi, kad šiemet galite patekti į NBA finalą?
– Jaučiu, kad galime geriau pasirodyti ir eiti toliau nei pernai. Bet pažiūrėsime po sezono, kiek toli nuėjome. Dabar turime susikaupti, šlifuoti mažas detales, kurias reikia, ir būti pasiruošę.
– Tai jau penktasis sezonas NBA. Kokį pažymį sau rašytumėte dabar?
– Nevertinu aš savęs, niekada to nedariau ir nemėgau to daryti. Yra treneriai, yra valdžia, kuri tai daro. Jiems palieku šį darbą. Aš tiesiog dirbu savo darbą. Nesu nei patenkintas savimi, nei nepatenkintas. Stengiuosi sužaisti geriau nei praėjusį kartą.
