Visų trijų LKL viršūnėje išsirikiavusių ekipų asistentai, ne kartą blaškyti karjeros vingių, kurį laiką ir patys užėmė vyriausiųjų trenerių pareigas, tačiau grįžimas į kolegų pašonę jų negąsdina – specialistai sutartinai teigia, jog pasisėmę dar daugiau patirties, bus atviri ir naujiems pasiūlymams.
Darius Maskoliūnas: Jono Kazlausko įtaka ir (ne)prisirišimas prie „Žalgirio“
Charizmatiškojo Š. Jasikevičiaus pašonėje – tvirta ir patyrusi dešinioji ranka. Tuo „Žalgirio“ sirgaliai galėjo įsitikinti dar visai neseniai, kai dramatiškame mače prieš Maskvos CSKA likus devynioms minutėms iš aikštės išvaryto Š. Jasikevičiaus pareigas perėmė D.Maskoliūnas.
46-erių asistentas įtemptoje situacijoje sugebėjo ne tik įkvėpti atsilikinėjančią komandą, bet ir laimėti istorines rungtynes – kauniečiai po šešiolikos metų pertraukos palaužė amžinus varžovus iš Maskvos. Visgi D. Maskoliūno šaltakraujiškumas nėra staigmena: per savo kelis dešimtmečius trunkančią profesionalaus trenerio karjerą jam kurį laiką yra tekę stovėti ne tik prie pačio „Žalgirio“, bet ir prie „Lietuvos ryto“ vairo.
Lygindamas dabartinę savo patirtį su pirmosiomis darbo dienomis, D. Maskoliūnas patikino – per tą laiką jam reikėjo daug ko išmokti.
„Tuomet buvau visiškai žalias ir niekada nedirbęs šio darbo. Tik mačiau ir sekiau trenerius, kurie mane lydėjo žaidėjo karjeroje. Dabar jau teko dirbti su ne vienu treneriu, todėl įgavau daugiau žinių, pasitikėjimo, teko matyti visokio plauko rungtynių. Augi ir mokaisi“, – portalui lrytas.lt pasakojo jis.
Įdomu tai, kad savo klubu „Žalgirį“ vadinantis D. Maskoliūnas 2010-aisiais su juo išsiskyrė ne itin gražiai – po konflikto Vladimiru Romanovu specialistas buvo išspirtas iš vyriausiojo trenerio posto.
„Šitas klubas yra vienareikšmiškai išskirtinis, jis man viską davė – praleidau čia geriausius metus ir kaip žaidėjas, ir trenerio karjerą pradėjau būtent čia. Aišku, mūsų profesijoje niekada negali sakyti, kad būsi tik šitame klube ir niekur kitur, nes viskas yra gana sudėtinga.
Vieną dieną tu čia, o kitą – jau nebe. Negali prie kažkokio klubo labai stipriai prisirišti. Aš tikrai neįsivaizduoju, kad galiu dirbti tik „Žalgiryje“ ir niekur kitur“, – apie savo ryšį su Kauno klubu kalbėjo D. Maskoliūnas.
2013-aisias lietuvis vadovavo ir Lenkijos lygoje rungtyniaujančiai Sopoto „Trefl“ ekipai, tačiau po dviejų metų darbo komandos vadovų sprendimu iš pareigų taip pat buvo atleistas.
D. Maskoliūnas beveik 4 metus praleido ir Lietuvos rinktinės trenerių štabe, tačiau nuo šios vasaros galės pailsėti – Joną Kazlauską pakeitęs Dainius Adomaitis savo komandoje jo matyti nepanoro.
Visgi Š. Jasikevičiaus asistentas dėl to nė kiek nesijaudina ir tikisi, jog vasarą pagaliau pavyks atsipūsti.
„Nemeluosiu – tikrai dėl to džiaugiuosi“, – juokėsi jis.
D. Maskoliūnas atskleidė, jog jį, kaip specialistą, labiausiai pakeitė būtent vasaros rinktinėje, o J. Kazlausko pamokas jis laiko pačiomis svarbiausiomis.
„Darbas su Jonu Kazlausku ir kaip žaidėjui, ir kaip treneriui, man padarė didžiausią ir išskirtinę įtaką. Bet iš kiekvieno trenerio kažką pasimokiau. Ir Rimantas Grigas, ir Aleksandras Trifunovičius, ir kiti specialistai, su kuriais dirbau, davė kažką naujo“, – sakė D. Maskoliūnas.
Akivaizdu, kad jo santykiai su dabartiniu „Žalgirio“ strategu taip pat išlieka puikūs, o tvirtą nuomonę turintis Š. Jasikevičius visada įsiklauso ir į asistentų mintis.
„Šaras yra vyriausiasis treneris, todėl visa atsakomybė gula ant jo pečių. Bet rungtynių ir treniruočių planus visada aptariame kartu, priimame bendrus sprendimus. Aišku, jo nuomonė yra paskutinė, bet negaliu pasakyti, kad jis neįsiklauso į kitų žmonių kritiką ar patarimus“, – apie kolegą atsiliepė D. Maskoliūnas.
Arvydas Gronskis: ištikimybė Vilniui ir besikartojanti istorija
Dažna trenerių kaita sostinės ekipoje toli gražu nėra svetimas reiškinys, tad visai neseniai prie komandos vairo stojęs R. Kurtinaitis taip pat panoro kiek pakoreguoti nusistovėjusią Tomo Pačėso štabo sudėtį. Taip Vilniaus klubą paliko T. Pačėsui talkinęs ispanas Alberto Blanco, o vietoje jo R. Kurtinaitis pasikvietė gerai pažįstamą veidą – A. Gronskį.
Šis 42-ejų specialistas, pastaruosius porą metų treniravęs NKL pirmenybėse žaidžiančią „Perlo“ ekipą, „Lietuvos ryte“ nėra naujokas. 2008-2010 metų sezonuose A. Gronskis jau yra buvęs R. Kurtinaičio asistentu, tad šįkart sulaukęs netikėto pasiūlymo, prie komandos darbo prisijungė nesunkiai.
„Viskas įvyko netikėtai ir greitai. Nebuvo nei ilgų derybų, nei nieko. Bet kadangi jau seniai pažįstu Rimą ir esame kartu dirbę, tai nebuvo didelių problemų įsilieti į darbą. Aišku, viskas kiek pasikeitė, nes „Perle“ buvau vyriausiasis treneris, o dabar tas darbas kitoks“, – pasakojo A. Gronskis.
Specialistas patikino, jog nors jo vaidmuo ir pakito, tačiau perėjimas į vyriausiojo trenerio užnugarį jo netrikdo.
„Atlieku daugiau vaizdo medžiagos peržiūrų ir kito nematomo darbo. Pasikeitė mano vaidmuo treniruotėse, dabar tenka daugiau patarinėti.
Tačiau didelio skirtumo nėra, nes viską, ką būdamas vyriausiuoju treneriu pats dariau su jaunimu, galima daryti ir su vyras“, – pasakojo treneris.
A. Gronskis Vilniaus klubo sistemoje iš viso dirba jau daugiau nei 15-ą metų. 2015-aisiais iš „Lietuvos ryto“ atleidus Marcelo Nicolą, komandai laikinai vadovavo Aurimas Jasilionis, o kiek vėliau, klubo vadovų nutarimu, iš jo vairą perėmė A. Gronskis, kurį ilgai netrukus pakeitė T. Pačėsas.
Po pertraukos į „Lietuvos rytą“ sugrįžęs A. Gronskis atskleidė, jog ateityje savo patirtį norėtų pritaikyti ir vadovaudamas vyrų ekipai, tačiau kol kas dirbdamas su R. Kurtinaičiu stengsis padėti būtent Vilniaus komandai.
„Noriu kažkur būti tuo vyriausiuoju treneriu ir realizuoti savo mintis bei patirtį. Visi kada nors apie tai galvoja. Kol kas neblogai sekėsi tai daryti „Perle“, o kaip bus toliau, žiūrėsime.
Tam tikrų jau pasiūlymų buvo, bet yra gerai ir čia. Reikia pirmiausia susitvarkyti savo namus Vilniuje (šypsosi). Manimi pasitiki, todėl ir lieku“, – sakė jis.
Gintaras Kadžiulis: naujos pamokos ir lyderio prigimtis
„Lietkabelio“ trenerių štabas gali sulaukti tik didžiausių pagyrų – K. Maskvytis ir jam talkinantis G. Kadžiulis pastaraisiais sezonais Panevėžį džiugina ne tik įspūdingomis pergalėmis, bet ir stabiliu žaidimu.
36-erių G. Kadžiulis, Panevėžyje dirbantis jau nuo 2014-ųjų, trenerio karjerą pradėjo kaip tuometinio „Lietkabelio“ stratego Mindaugo Budzinausko asistentas, o jam išvykus, kurį laiką pats vadovavo ekipai, kol kitų metų gruodį jį pakeitė K. Maskvytis.
Klubo vadovai G. Kadžiulio darbą įvertino gana teigiamai, nes nepaisant to, jog 2014-2015 metų sezono pabaigoje dėl gausybės traumų jam teko verstis vos su septyniais žaidėjais, „Lietkabelis“ sugebėjo demonstruoti neblogus rezultatus – pateko į Baltijos krepšinio lygos (BBL) ketvirtfinalį bei LKL atkrintamąsias.
Visgi kitas sezonas jau buvo kur kas slogesnis, o pats G. Kadžiulis neslėpė, jog tuomet priimtas sprendimas vadovauti ekipai buvo gana spontaniškas.
„Galbūt paskubėjau priimti tą sprendimą tapti vyriausiuoju treneriu, bet taip jau išėjo. Neužtenka turėti vien žinių apie krepšinį, reikia nuolat mokytis labai daug kitų dalykų, kurių man anksčiau trūko“, – sakė jis.
Verta paminėti ir tai, jog G. Kadžiulio sportinė karjera truko beveik dvidešimt metų, o 2002-aisiais jis bandė patekti ir į NBA. Visgi JAV ekipos lietuvio savo gretose matyti nepanoro, tad krepšininkas liko rungtyniauti Europoje.
„Perėjimas iš sporto į treniravimą vyko labai sunkiai. Būti asistentu, be abejo, yra žymiai lengviau, nei treneriu, nes turi mažiau atsakomybės. O kai iškart, tik baigus karjerą, jos atsiranda labai daug, tai nėra lengva.
Pirmaisiais metais atrodė, kad pats gali viską susitvarkyti, o dabar jau taip nebegalvoju. Liko kiek mažiau emocijų ir nervų, išmokau į viską paprasčiau ir lengviau žiūrėti. Per tuos tris metus tikrai daug kas pasikeitė“, – neslėpė specialistas.
Kalbėdamas apie ateities planus, K. Kadžiulis svarstė atsargiai, tačiau užtikrino, jog lyderio vaidmuo jam nėra svetimas, tad džiaugtųsi kada nors vėl galėdamas stoti prie ekipos vairo.
„Labai džiaugiuosi, kad dabar dirbu su Kaziu Maskvyčiu – iš jo galima labai daug pasimokyti, o ypač šaltakraujiškumo. Šiuos dalykus reikia tiesiog patirti.
Mano manymu, iš prigimties esu lyderis, tačiau šiandien aš džiaugiuosi tobulėdamas čia. Bet ateityje, žinoma, norėčiau būti ir vyriausiuoju treneriu“, – savo ambicijomis dalinosi G. Kadžiulis.
