Kauno „Žalgiris“ turėjo nuostabių momentų, pranašumą, bet galiausiai 68:76 nusileido Stambulo „Anadolu Efes“ komandai.
Pergalė būtų leidusi svajonę patekti į ketvirtfinalį išlaikyti savo rankose, o dabar ji tapo labai teorine. Matematika „Žalgiriui“ – itin nepalanki.
„Pirmiausia reikia kalbėti apie sirgalius, taip?Ačiū jiems, kad išgirdo kvietimą. Tai buvo vienos tų rungtynių, kur jauti, kad sirgaliai tiki komanda, eina kartu su ja ir nori padėti. Fantastiškas jausmas. Visą laiką daugelio komandų sirgalių sako, kad yra su ekipa, bet ne visada tai būna teisybė. Daug kas priklauso nuo to, ar tau sekasi ar ne. Šįkart krepšininkai jautė palaikymą ir sirgaliai sukūrė fantastišką atmosferą. Taip ir turi būti, nesvarbu, ar mums sekasi ar ne“, – dėkojo Š.Jasikevičius, kurį supo beveik 15 tūkstančių sirgalių.
Kauno klubas pagal dabartinę situaciją turėtų tikėtis, kad „Anafolu Efes“ pralaimės likusius tris mačus, o Š.Jasikevičiaus komanda išvykoje nukaus Tel Avivo „Maccabi“, Vitorijos „Baskonia“ klubus. O namuose – ir Mantą Kalnietį su Milano „Emporio Armani“.
„Šimtu procentų nepadarėme visko, ką galvojome. Kai kurie dalykai buvo kontroliuojami, kai kur rizikavome. Vyrai kovojo ir paliko širdį. Neabejoju, bet pritrūko šalto proto. Savo padarė ir varžovų atletiškumas. Nemetame balto rankšluosčio. Dabartinė situacija su varžovais – reali. Mes to ir tikėsimės. Galime Tel Avive iškovoti pergalė, bet reikės laukti varžovų nesėkmės. Bet nebūtų jokia utopija, jeigu jie pralaimėtų, o mes laimėtume visus tris mačus“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.
- Ar teisėjų švilpukai trečiajame kėlinyje labai komandą išmušė iš ritmo?
– Nežinau. Kai kurių detalių komanda neišpildė, tad nebūtų teisinga viską suversti teisėjams. Buvo ir man ten įdomu, tačiau jie apsiriko į vieną ar kitą pusę. Nemanau, kad teisėjai nusprendė šio vakaro rungtynes.
- Didžiąją rungtynių dalį gerai tvarkėtės su varžovų puolime atkovojamais kamuoliais. Bet paskutinės penkios minutės buvo kitokios. Ar tai buvo nuovargis?
– Neturėtų būti nuovargis. Mes darome daugiau keitimų nei kitos komandos. Tai nėra pasiaiškinimas. Neišpildėme keleto detalių. Buvo etapų, kai kamuolys niekam nepriklausė, bet jį paimdavo „Anadolu Efes“. Man tai nepatiko.
– Mačiau Luką Lekavičių penkis kartus griūnant ant kamuolio. Buvo tokie trenerio nurodymai, bet ne visi tai darė. Reikia suprasti, kad tokias gyvybės ir mirties rungtynes dauguma žaidė pirmąjį kartą. Niekada jiems neturėsiu jokių pretenzijų. Dabar žinau savo komandą – jie fantastiškai atsidavę darbui ir profesijai. Bet tokius dalykus dar reikia praeiti. Reikia pajusti kiekvieno kamuolio ar baudos kainą.
Be to, rungtynių pradžioje padarėme per daug psichologinių klaidų.
- Rungtynių pabaigoje atrodė, tarsi vienas L.Lekavičius atakavo krepšį. Ar kiti buvo išjungti?
– Jie irgi nėra pėsti, tad pasijautė atletiškumo pusė. Lukas iš visos komandos buvo agresyviausias ir nebijojo priimti sprendimų.
Reikia nusiimt kepurę ir prieš „Anadolu Efes“. Jie nuo pat pirmųjų minučių pataikė daug sudėtingų metimų.
