Strategas neslepia, jog darbo jau pasiilgo, tačiau nuo krepšinio nutolęs nesijaučia ir grįžęs į Lietuvą nepamiršta užsukti į „Žalgirio“ areną.
– Pastaruosius metus buvote nutolęs nuo krepšinio, ar stipriai pasiilgote darbo aikštėje? – krepsinis.net paklausė G.Krapiko.
– Nepasakyčiau, jog buvau labai nutolęs – tiesiog krepšinio gyvenime buvau ne toks aktyvus. Nepaisant to, tikrai seku visus įvykius, žiūriu mačus, domiuosi kaip ir anksčiau. Veiklos, be abejo, trūksta, krepšinio ėmiau pasiilgti vos palikęs „Žalgirį“, tačiau gyvenime ne visada viskas būna taip, kaip norisi. Būna ramesnių periodų – koks yra ir dabar.
– Kokį įspūdį jums palieka šio sezono „Žalgirio“ komanda?
– Vienareikšmiškai gerą, nes klubas turėjo realias galimybes kovoti dėl patekimo į Eurolygos atkintamąsias varžybas. Kitaip, kaip puikiai, tokio pasirodymo vertinti negalima.
– Jums išėjus, vadovavimą komandai perėmė Šarūnas Jasikevičius. Ko gero džiugina, jog „Žalgiris“ yra tokiose patikimose rankose?
– Aš galvoju, kad buvo tik laiko klausimas, kada Šarūnas taps geru treneriu. Kuomet Š.Jasikevičius baigė krepšininko karjerą, į trenerių štabą jį pakviečiau dirbti ne šiaip sau – mačiau, jog jis turi savyje talento. Man nekilo abejonių, kad jis vieną dieną sėkmingai perims komandos vairą.
– Puikiai jums žinomas yra Lukas Lekavičius, kuris šį sezoną rodo tikrai geresnį žaidimą nei parėjusiame. Kiek pasikeitęs yra šis įžaidėjas?
– Žinoma, į Luką didelį indėlį įnešė Šarūnas, tačiau jis yra jaunas žaidėjas, kuris brendo ir bręsta. Visa patirtis, žaidimo laikas ir pasitikėjimas, gaunamas iš trenerių, leido Lukui kilti į viršų. Ką matome ir dabar. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie Brocką Motumą. Praėjusį sezoną dar diskutavome su Šarūnu, jog Brocko rezultatai yra nekokie, bet jį vis tik reiktų palikti komandoje. Esmė tokia, jog ne kiekvienas vienodai lengvai adaptuojasi naujoje ekipoje, B.Motumui reikėjo laiko ir antri metai „Žalgiryje“, kaip ir numaniau, jam yra geresni. Kartais Brocko svarbiose rungtynėse gal ir pasigendama, bet šiaip šis sezonas jam yra geras.
– Krepšinio gerbėjų neretai sukritikuojamas yra Renaldas Seibutis. Ar jūs taip pat iš gynėjo pasigendate didesnio indėlio?
– Galvoju, kad to indėlio pasigedome ir pernai metais. Manau, jog Renaldą galbūt slegia tai, kad jo vaidmuo yra siauras – retsykiais įžengti į aikštę ir prieš kažką apsiginti. Tačiau jei tas vaidmuo nesikeičia ir nėra didelis net LKL čempionate, reiškia, Šarūnas tam turi savų priežasčių. Vienareikšmiai trūksta Renaldo indėlio, nes jis yra gero lygio žaidėjas, profesionalas, jam – tik 31-eri, jo kūnas visada tinkamai prižiūrėtas ir paruoštas krūviams – tai reikalinga komandai. Vis tik įvairiapusiškesnio indėlio norėtųsi daugiau.
– Kaip vertinate šio sezono „Žalgirio“ legionierių kompaniją?
– Grubiai paėmus, legionieriai atrodo gerai, bet ir iš jų norėtųsi stabilesnio žaidimo. Paimkime Pangosą, Westermanną ar Limą – nė vienas iš jų nerodo stabilių rezultatų. Kita vertus, atsižvelkime į tai, kad mūsų komandą (sakau mūsų, nes vis tik esu žalgirietis) riboja biudžetas. Reikia suprasti, kad jei krepšininkas galėtų atlikti viską ir būtų stabilus, jis ko gero nežaistų „Žalgiryje“ ir jį įsigytų pajėgesnis klubas. Be abejo, visi legionieriai prisidėjo prie to rezultato, kurį šiandien turi „Žalgiris“, bet stabilumo norėtųsi kiek daugiau.
– Ne vienerius metus atidavėte ir Lietuvos rinktinei, kurios trenerių štabas dabar pasikeitęs iš pagrindų. Ką manote apie Dainiaus Adomaičio perspektyvas ir asistentų trio – Beną Matkevičių, Ramūną Šiškauską bei Mindaugą Brazį?
– Būti Lietuvos vyrų rinktinės treneriu visada yra atsakinga ir Dainiui tikrai nebus lengva, nes jam tai bus pirma vasara su nacionaline komanda. Puikiai įsivaizduoju, kokia tai yra našta ir atsakomybė. Jei LKF patikėjo Dainiui šį postą ir juo tikėjo, D.Adomaitis turėjo pilną teisę rinktis tuos asistentus, kokius įsivaizduoja šalia savęs. Mums belieka juos palaikyti ir palinkėti sėkmės. Naujokas šiame darbe Ramūnas Šiškauskas turi garsią pavardę, jo biografijoje – daug pasiekimų, tad jis yra vertas pagarbos žmogus, įnešiantis savo indėlį į sėkmę. Be abejo, trenerio patirties jis neturi jokios, tad nežinia, kaip tai atsilieps Europos čempionate, tačiau D.Adomaitis minėjo, kad Ramūno užduotis bus pabendrauti su žaidėjais, jog šie atvyktų į rinktinę. Tą rolę Ramūnas tikrai puikiai atliks, nes yra autoritetas tarp visų krepšininkų.
