Septynis sezonus NBA žaidęs L.Kleiza dabar pats kas rytą užmeta akį į NBA dvikovų rezultatus – jam knieti sužinoti, kaip lietuvių ketvertui sekasi stipriausioje krepšinio lygoje.
„Toronto Raptors“ ir „Denver Nuggets“ ekipų marškinėlius vilkėjęs 32-ejų lietuvis nesistebi, kad pastaraisiais metais aistruolių savotiškas spaudimas Jonui Valančiūnui, Donatui Motiejūnui, Domantui Saboniui ir Mindaugui Kuzminskui yra padidėjęs beveik iki virimo laipsnio.
„Kai pats pradėjau žaisti, tokio dėmesio, kuris dabar skiriamas NBA lietuviams, tikrai nebuvo.
Kone kiekvienas rungtynes visi dabar analizuoja ir aptarinėja“, – sakė L.Kleiza apie žiniasklaidoje kaskart po mačų mirgančias mūsų krepšininkų pavardes.
Jau dveji metai, kai garsus krepšininkas neima kamuolio į rankas, – po 2011-aisiais atliktos kremzlės atauginimo operacijos dar dvi operacijas L.Kleiza atlaikė per pastaruosius metus.
Dabar Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas siekia atsistoti ant kojų po sausį buvusios chirurginės intervencijos dėl dešinio kelio skausmų.
Kalbėdamas apie NBA žaidžiančius lietuvius L.Kleiza pasidalijo mintimis ir apie artėjantį Europos krepšinio čempionatą.
„Aš pastebėjau, kad su nauju treneriu Lietuvos rinktinė visada būna „ant žirgo“ – laimi medalius.
Pasižiūrėkite: 2007-aisiais atėjo Ramūnas Butautas, ir aš jo vedamas Ispanijoje laimėjau Europos bronzą.
Kai 2010-aisiais rinktinę perėmė Kęstutis Kemzūra, laimėjome pasaulio čempionato bronzą.
O 2013-aisiais savo komandą surinkęs Jonas Kazlauskas Slovėnijoje mus atvedė į čempionato sidabrą“, – apie Lietuvos rinktinės kelią su naujais strategais pasakojo L.Kleiza.
Krepšininko manymu, mūsų šalies komanda šįmet turi realių šansų su naujuoju treneriu Dainiumi Adomaičiu siekti aukso.
– NBA žaidžiantiems lietuviams priekaištų dažnai išsakoma daugiau nei pagyrimų. Anksčiau buvo kitaip: kritika buvo tik už Atlanto, o Lietuvoje – vien džiaugsmas, kad vyrai žaidžia. Kodėl? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Kleizos.
– Viskas suprantama – tai lemia padidėjęs dėmesys. Bet mūsų žaidėjų situacija NBA nėra tokia bloga, kaip kartais parodoma.
Mano nuomone, klaidinga teigti, kad D.Motiejūnas prisižaidė su savo sutartimi ir nugara. Donatas, kaip žinoma, buvo apribotasis laisvasis agentas ir viską už jį sprendė Hjustonas. Jis neturėjo kito pasirinkimo, o „Rockets“ pasiūlė sutartį, bet pati ją nutraukė.
Tačiau dabar D.Motiejūnas parodė, kad nugarai viskas gerai, ir jam vasarą bus svarbu susirasti tokią komandą, kurioje jis galėtų pasireikšti.
Tai galėtų būti ir ta pati „Brooklyn Nets“. Tai labai atvira ekipa, kurioje būtų daug galimybių.
Kalbėdami apie J.Valančiūną mes tampame savotiškais įkaitais – su juo susiję dideli lūkesčiai, jis lyginamas su Arvydu Saboniu.
Statistika tik patvirtina, kad jis kovoja tikrai gerai, tačiau visa NBA dabar bando žaisti mažesniais penketais, todėl „Raptors“ ir pasikvietė universalesnį Serge’ą Ibaką.
Ir iš karto skaitau internete: „Liūdna žinia iš Toronto J.Valančiūnui.“ (Juokiasi.) O kodėl liūdna?
Daug komandų norėtų matyti Joną savo gretose. Tikrai nėra taip, kad centrai NBA jau mirė – jie visada buvo ir bus reikalingi. O jeigu lietuvis pereitų į kitą klubą, manau, ten jam atsivertų dar daugiau galimybių.
M.Kuzminskas turi šviesią ateitį NBA, nes atitinka standartus – gali pataikyti, yra atletiškas.
Tik kad „New York Knicks“ komandoje situacija yra bloga – jie patys nežino, kas ten darosi. Manau, šią vasarą spręsis, ką reikėtų daryti su Carmelo Anthony. Jei jis išeina, Mindaugui atsiveria visai kitos galimybės.
D.Sabonis yra pirmametis žaidėjas ir kaip naujokas žaidžia nuostabiai – jis jau įgauna pasitikėjimo. Ko norėti – juk sunku ateiti į NBA ir mesti po 25 taškus, kai esi naujokas.
Aišku, lūkesčiai dideli, jis buvo pakviestas aukštu šaukimu NBA naujokų biržoje. Tačiau Domanto gera ateitis dar prieš akis – jis yra atletiškas, įrodė, kad gali pataikyti, ir yra aukštas. Tikras „ketvirtasis numeris“.
Tokioje pozicijoje NBA dabar konkurencija daug mažesnė nei „trečiųjų numerių“, kaip buvau aš ar dabar M.Kuzminskas.
– Tai jūs manote, kad mūsų krepšininkams NBA viskas sekasi gerai?
– Tikrai nėra blogai. Didelis susidomėjimas verčia visus diskutuoti ir kritikuoti.
Tarkim, atsikelia Lietuvoje žmogus ryte, pamato, kad vienas ar kitas mūsiškis NBA pelnė 3 taškus, ir nusivilia. Bet tie taškai neatspindi tikrosios situacijos.
– Šių metų Europos čempionatas lyg ir nieko nelems: į olimpiadą kelialapių nelaimėsi, o į pasaulio čempionatą vėliau vyks atranka.
Ar susirinks į Lietuvos rinktinės stovyklą stipriausi žaidėjai ir ar jiems apskritai verta draskytis?
– Yra Europos čempionatas, o jame kovojama dėl medalių. Viskas tuo pasakyta.
Esame krepšinio šalis ir turime išlaikyti savo šalies prestižą, o tai galime padaryti iškovodami medalius. Kitaip ir būti negali.
Nemanau, kad šis čempionatas nesvarbus ir į jį galima žiūrėti pro pirštus. Taip mąstant aistruoliai mums neatleis.
Mes, kaip krepšininkai, turime įsipareigojimų ir, jei sveikata leidžia, atstovaujame Lietuvai.
Tik pagalvokite: kaip gali būti nesvarbus Europos čempionatas po tokios olimpiados, kuri buvo tiesiog tragedija. Reikia taisyti rinktinės įvaizdį ir laimėti medalį.
Manau, kad mes 2017-aisiais turime išskirtinį šansą laimėti aukso medalius. Tai tiesiog nuostabi proga tapti čempionais – tik taip reikia žiūrėti į šių metų Europos čempionatą.
– Bet ar taip mąstys tie žaidėjai, kurie atvyks po sunkaus sezono klubuose? Kad ir tie patys NBA kovoję lietuviai...
– Aš nenoriu spekuliuoti žaidėjų sveikata – jei galės, manau, atvyks visi.
Jei yra ilgalaikių bėdų ir kyla pavojus karjerai, tuomet jau negalima vykti į stovyklą. Tada geriau praleisti vasarą tvarkantis sveikatą.
Kita vertus, dabar turime tikrai daug gerų žaidėjų – centrai, „tretieji numeriai“. Gal tiktai įžaidėją turime vieną ryškų – Mantą Kalnietį.
2013-aisiais praleidome galimybę Slovėnijoje laimėti aukso medalius. Tai buvo vienas skaudžiausių pralaimėjimų – prancūzams...
Pasirengimo planas
Treniruočių stovyklos
Liepos 21–rugpjūčio 3 d. Palanga.
Rugpjūčio 7–28 d. Kaunas.
Rugpjūčio 29 d. skrydis į Izraelį.
Kontroliniai mačai
Rugpjūčio 4 d. Lietuva – Lenkija (Klaipėda).
Rugpjūčio 5 d. Lietuva – Gruzija arba Latvija (Klaipėda).
Rugpjūčio 9 d. Lietuva – Kroatija (Orleanas, Prancūzija).
Rugpjūčio 10 d. Lietuva – Prancūzija (Orleanas).
Rugpjūčio 15 d. Lietuva – Prancūzija (Kaunas).
Rugpjūčio 18 d. Lietuva – Rumunija (Ryga).
Rugpjūčio 19 d. Latvija – Lietuva (Ryga).
Rugpjūčio 23 d. Lietuva – Islandija (Šiauliai).
Rugpjūčio 25 d. Lietuva – Belgija (Vilnius).
Rinktinės vadovas viskuo patenkintas
„EuroBasket 2017“ vyks Turkijoje, Izraelyje, Rumunijoje ir Suomijoje rugpjūčio 31–rugsėjo 17 dienomis. Lietuviai čempionatą pradės B grupėje su Italijos, Vokietijos, Gruzijos, Ukrainos ir Izraelio krepšininkais. Kova dėl keturių kelialapių į atkrintamąsias varžybas vyks ant Tel Avivo „Menora Mivtachim“ arenos parketo, o lemiamiems mūšiams 16 geriausių rinktinių persikels į didžiausią Turkijos miestą Stambulą ir jame įsikūrusią „Sinan Erdem“ areną, kurioje telpa net 16 tūkst. žiūrovų.
Kaip vyksta pasirengimas Europos čempionatui, domėjosi Lietuvos rinktinės vadovu paskirtas Žydrūnas Vilenčikas. Jis sąlygas pavadino geromis ir nerimo dėl saugumo neįžvelgė.
„Viešbučiai Izraelyje ir Turkijoje yra tikrai aukšto lygio. Tel Avive komandos gyvens „Hilton“ viešbutyje, o Stambulo viešbutyje rinktinė jau gyveno per 2010 metų pasaulio čempionatą. Ten gyvens visos komandos ir FIBA atstovai. Kambariai erdvūs, lovos pailgintos. Stambule viskas yra arti: viešbutis šalia oro uosto, 15–20 minučių autobusu. Panašūs atstumai ir iki varžybų bei treniruočių salių. Pagal reglamentą atstumą privaloma įveikti per pusvalandį ir abiejuose miestuose tai įvykdoma, – sakė Ž.Vilenčikas. – Izraelyje saugumui ir taip skiriama daug dėmesio, o čempionato metu visur bus policijos palyda, sustiprinta apsauga viešbutyje ir arenoje. Stambule bus pastatytos laikinos vaizdo stebėjimo kameros prie arenų, gatvėse, taip pat kiekviename viešbučio aukšte. Į viešbutį pateks tik žmonės, turintys akreditaciją. Saugumo lygis tikrai aukštas ir dėl to nerimauti nėra pagrindo.“
